Europą alinant didelio masto gaisrams ir karščio bangoms, ankstesnė vangi kova su klimato kaita ir griežto taupymo politika atsisuko kitu galu, akcentuoja Europos viešųjų paslaugų sąjunga (EPSU). Neseniai organizacija parengė vertinimą dėl ES politikų nesėkmės tinkamai įtraukti ugniagesius gelbėtojus ir kitas gelbėjimo tarnybas į prisitaikymo prie klimato kaitos planus. Blogiausia, kad kai kuriose šalyse net ir dabar svarstoma apie naujas taupymo priemones.
Anot EPSU, šiuo sudėtingu metu ugniagesiai gelbėtojai, avarinių tarnybų darbuotojai bei medikai stovi priešakinėse linijose gelbstint europiečių namus bei gyvybes. ES šalių vyriausybės privalo rasti būdų (bei lėšų), kaip geriau atliepti kylančius neeilinius iššūkius ir jiems geriau pasiruošti.
Priežastys
Viena pagrindinių dabartinės situacijos priežasčių – klimato kaita. Ekstremalaus oro įvykių dažnėja, be to, jie intensyvėja. Viena vertus, stebime vis daugiau karščio bangų ir sausrų, didinančių miškų gaisrų riziką, antra vertus, dažniau iškrenta daugiau lietaus, reguliariai sukeliančio pavojingus potvynius. Visa tai neigiamai veikia ugniagesių bei kitų gelbėjimo tarnybų padėtį, priveda prie kur kas didesnio darbo krūvio, prastėjančių darbo sąlygų bei pavojaus saugumui.
Klimato kaita prives prie kritulių lygio pokyčių, padažnėjusių sausrų ir vandens trūkumo, kas gali paveikti gaisrų gesinimo komandų rengimą bei pajėgumus. Kita sveikatos bei saugumo rizika susijusi su potvyniais – tai kontaktas su toksiškomis substancijomis ar užterštais potvynio vandenimis (su cheminėmis atliekomis, nafta, dyzeliu, pesticidais, trąšomis ir pan.), asbestu bei kitomis pavojingomis dulkėmis, biologiniais agentais, padidėjęs infekcijų pavojus, su elektra susijęs pavojus.
Sprendimų paieška
Daugiau ateities rizikų reikalauja pasiruošti tinkamam atsakui. Pirmiausia reikia stiprinti tarnybas samdant daugiau žmonių ir didinant investicijas į įrangą (specialias gaisrų gesinimo priemones, vandens talpyklas, mobilias užtvankas, lėktuvus ir sraigtasparnius, padedančius veiksmingiau gesinti gaisrus gamtoje).
Dėl to Europos viešųjų paslaugų sąjunga akcentuoja „žaliųjų“ ir socialiai teisingų susitarimų poreikį nacionaliniu, europiniu ir globaliu mastu. Transformuojantis visuomenėms darbuotojai, bendruomenės ir jų poreikiai negali būti būti ignoruojami – būtina suvaldyti klimato kaitos poveikį bei veiksmingai kovoti su klimato kaita. Tam būtina pergalvoti, kaip veikia mūsų ekonominės sistemos, kad žmonės ir planeta pagaliau taptų svarbiau nei pelnas.
Tai reiškia, kad būtinos didesnės investicijos į viešąsias paslaugas. Įskaitant ir į ugniagesių gelbėtojų veiklą, jei tikimės prisitaikyti prie dažnėjančių ekstremalių orų ir to sukeltų grėsmių.
EPSU pabrėžia, kad ankstesnės griežto taupymo priemonės gerokai sumenkino viešųjų paslaugų pajėgumus tinkamai reaguoti į problemas. Jei priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos negaus tinkamo finansavimo, gaisrinės bus uždaromos ir nebus pakankamai investicijų į įrangą bei žmones, Europos saugumas gerokai sumažės.
Tiesa paprasta: jei dabar neinvestuosime į prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių ir neišvystysime nacionalinių bei Europos strategijų dėl viešųjų paslaugų pasirengimo atliepti klimato kaitos sukeltiems padariniams, vėliau sumokėsime kur kas daugiau.
Dėl to Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) ir Europos viešųjų paslaugų sąjunga vienareikšmiškai neigiamai pasisako prieš kai kurių Europos šalių vyriausybių diskusijas dėl norimų įdiegti naujų griežto taupymo priemonių. Šiame kontekste tai trumparegiška ir netoleruotina.
2022-08-29
Parengta pagal Europos viešųjų paslaugų sąjungos informaciją
