LTPF tarybos posėdyje – apie Vidaus tarnybos statuto pakeitimus

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) tarybos posėdyje pagrindinė aptarta tema – Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymai dėl Vidaus tarnybos statuto pakeitimų. Tarp jų – ir dėl pareigūnų pensijų bei reabilitacijos galimybių.

Šiuos klausimus LTPF atstovams pristatė VRM Viešojo saugumo politikos grupės vyriausioji patarėja Irina Malukienė.

Rezervo sudarymas

Vidaus tarnybos statutas yra rengimo stadijoje ir, kaip informavo VRM atstovė, su jo pakeitimais dirbančiai darbo grupei jau pateiktas jo projektas bei gauta pastabų. Anot jos, norima stiprinti socialines garantijas bei patobulinti pareigūnų darbo apmokėjimo tvarką.

Posėdyje daug laiko skirta personalo rezervo sudarymui. Naujame Statute norima pasiekti veiksmingesnio į pensiją išėjusių statutinių pareigūnų kompetencijos panaudojimo valstybės tarnyboje bei pagreitinti jų sugrąžinimą į tarnybą, kilus krizėms. Kad tai aktualu, puikiai matėme – pavyzdžiui, kilus migrantų krizei. Kiekviena organizacija turėtų savo rezervą; į tarnybą žmogus sugrįžtų kaip statutinis pareigūnas, o ne pagal darbo sutartį.

Diskutuojama, kad buvusių pareigūnų įtraukimas būtų terminuotas ir jiems tuo metu galiotų atitinkamos socialinės garantijos. Dalyvavimas mokymuose būtų kompensuojamas, be to, įgūdžių nepraradusių pareigūnų grįžimas į tarnybą vyktų be konkurso. Laikoma, kad esminių įgūdžių neprarandama iki penkerių metų.

LTPF atstovai atkreipė dėmesį, kad įstatymo projekte tebelikę neaiškių apibrėžimų. Pavyzdžiui, ką reiškia „esant tarnybiniam būtinumui“. O „laikinumas“?

„Kadangi stojimas į rezervą – savanoriškas į pensiją išėjusių pareigūnų apsisprendimas, šis pasirinkimas turi būti finansiškai patrauklus. Valstybės interesas sudaryti šiems specialių įgūdžių žmonėms patrauklią galimybę juos panaudoti valstybės labui, – sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė. – Juolab, kad turėti kuo didesnį paruoštų žmonių, žinančių, kaip elgtis ištikus įvairioms krizėms, rezervą šiuo metu itin svarbus. Anksčiau nuo tiesioginių pareigų teko atitraukinėti kitų tarnybų pareigūnus, kas nėra tvaru.“

Kaip galėtų atrodyti paskatos stoti į rezervą? Diskutuojama, kad pareigūnai, išėję į pensiją, bet vėliau terminuotam laikui grįžę į tarnybą, išlaikytų pensijoje turėtas socialines garantijas, pensiją. Alternatyva – bazinės pensijos dydžio priedas mokamas prie įprastos valstybinės pensijos (tiesa, dėl šio pasiūlymo LTPF turi nemažai abejonių).

Pareigūnų pensijų klausimu – stagnacija

Deja, naujienų dėl per menkų pareigūnų pensijų beveik nėra. Nors nauji VRM pasiūlymai svarstomi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, sprendimų nepriimta. Skaičiuojant valstybines pensijas, VRM siūlo praplėsti darbo užmokesčio bazę įtraukiant visas išmokas: čia turimas galvoje darbas naktį, švenčių ir poilsio dienomis, viršvalandžiai, įvairios kitos priemokos. Jei bus patvirtinta nauja valstybinių pensijų skaičiavimo sistema, tai nieko nesumažins jas jau gaunantiems.

Be to, kaip teigė VRM atstovė, ateityje turėtų būti peržiūrimas indeksavimas, taip pat svarstoma galimybė nustatyti minimalią pensiją. Gaunantiems valstybines pensijas pareigūnams jos veikiausiai nebus peržiūrimos atskirai – nebent pagal laipsnių grandis.

Visgi, anot LTPF pirmininkės, pirma turėtume kalbėti apie teisingą apmokėjimo sistemą, o tada ir su pensijų klausimu susitvarkyti bus lengviau. Nesileidžiant į kalbas dėl atlyginimų dydžių, yra ir daugiau tvarkytinų dalykų. Tie, kurie dirba pagal darbo sutartis, kaip ir turi savo apmokėjimo sistemą, bet karjeros ir statutiniai pareigūnai – tarsi pakibę.

LTPF požiūriu, svarbiausia nepasiklysti diskusijose ir nepamiršti, kad tie, kurie turi didesnį darbo krūvį, geresnes kompetencijas, prisiima didesnę atsakomybę, turi uždirbti proporcingai daugiau. Dėl to sveikintina Vidaus tarnybos statuto projekte siūloma nuostata, kad patyrusiems pareigūnams nebūtų ribojamas priedas už stažą. Taip norima išvengti veteranų atsidūrimo mažiau finansiškai palankioje padėtyje lyginant su jaunesniais pareigūnais.

Pareigybių stambinimas

Beveik aišku, kad pareigybių grupių skaičius mažės. Šis klausimas sukelia nevienprasmius vertinimus. LTPF atstovai atkreipė dėmesį, kad skirtingose vidaus reikalų sistemos institucijose situacija bei rezultatai skiriasi. Kai kur dabartinė sistema puikiai veikia ir pertvarkant rizikuojama pakenkti. Kaip akcentuoja LTPF pirmininkės patarėjas Artūras Černiauskas, tarp gerųjų pavyzdžių išskirtinas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Čia sukurtos aiškios procedūros, kaip kelti kompetenciją, kokius įgūdžius išsiugdyti, jei norima kilti karjeros laiptais – kad ir nuo žemiausios grandies.

Pasak jo, PAGD taip pasiekė, kad ugniagesiai gelbėtojai būtų motyvuoti nuolat mokytis bei kryptingai keltų kompetenciją. Jei dalis pareigybių bus panaikintos ir mažės galimybių būti paaukštintiems, gauti geresnį atlyginimą, tai sumažins motyvaciją. Įvairios kompetencijos žmonės atsidurs panašiame lygyje: „Jei nuolat kalbame apie karjeros galimybių užtikrinimą, sistemos patrauklumo didinimą, ar tikrai einame tinkamu keliu?“

Be to, labiausiai bus stambinamos žemesnių grandžių pareigūnų pareigybės, o aukščiau – pokyčių bus mažiau. Ar tai susiję su tuo, kad Statuto projekto darbo grupėje daugiausia dalyvavo vadovai? Tuo metu Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Algis Lisauskas akcentuoja, kad situacija chaotiška: žmonės sutrikę – kol kas dalyvaujama konkursuose įvairioms pareigoms užimti, o jų netrukus gali paprasčiausiai nebelikti.

Vis tik I. Malukienė patikino, kad, atsisakant tam tikrų pareigybių, diferenciacija turėtų išlikti – kad ir tose pačiose pareigybėse. Tai galėtų būti sutvarkyta per darbo apmokėjimo sistemą, atsižvelgiant į turimas kompetencijas, krūvį, atsakomybes.

Dar viena problema – statutinių pareigūnų laipsniai. Dėl šio klausimo VRM žada tikslinti laipsnių priskyrimą tam tikroms pareigūnų grupėms.

Reabilitacija

Dabartinė pareigūnų reabilitacija ir to galimybės ateityje kelia nerimą. Šiuo metu matomas įsiskolinimas pareigūnams, kada išduota daugiau siuntimų nei sugebėta suteikti paslaugų. VRM atstovė patikino, kad pertvarkius Trakų medicininės reabilitacijos centrą pavyktų suteikti daugiau paslaugų pareigūnams. Be to, planuojama įgyti papildomų licencijų, kad pareigūnai galėtų gauti įvairesnių paslaugų (jos turėtų būti teikiamos tais pačiais įkainiais). Tikimasi, kad centras Trakuose imtų normaliai veikti jau 2024 m. Taip pat įstatymo projekte (jei būtų asignavimų) statutinėms įstaigoms norima numatyti galimybę įsigyti sveikatinimo paslaugų iš kitų reabilitacijos įstaigų.

„Vis tik reabilitacijos įstaigų, teikiančių paslaugas pareigūnams, sumažėja ir nesame tikri, ar ateityje pavyks patenkinti šį poreikį. Dabartiniai įsiskolinimai pareigūnams ir taip nemaži, tad kyla klausimas, ar Trakų medicininės reabilitacijos centras – kad ir praplėstas – bus pakankamas poreikiams atliepti“,    – konstatuoja L. Soščekienė.

 

2022-06-27
LTPF informacija

Susiję straipsniai

Naujausi straipsniai
Load More