Lukas Ribikauskas: pasienio tarnyba su keturkoju draugu neprailgsta

Lukas ir tarnybinis šuo Derikas

„Teisėsaugos pareigūnams labai aktualu tikslų siekti susivienijus ir žinant, kad tavo teises atstovauja tai puikiai išmanantys žmonės. Ramybės, užtikrintumo ir bendruomeniškumo jausmas yra pagrindinės priežastys, dėl kurių verta būti profesinės sąjungos nariu“, – teigia LTPF priklausančios, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos narys Lukas Ribikauskas.

21-erių metų vaikinas tarnybą pasienyje pradėjo beveik prieš dvejus metus ir ryžtingai žengė savo svajonių link. Dabar jaunuolis jau džiaugiasi turėdamas savo tarnybinį šunį Deriką, su kuriuo tarnauja Pagėgių pasienio ruože.

 

Vaikystės svajonė – tapti kinologu

Lukas Ribikauskas jau nuo vaikystės žavėjosi kinologija. Žiūrėdamas įvairius kinologų darbo vaizdo įrašus internete, Lukas susipažino su pasienio pareigūno profesija. „Susidomėjau pasienio pareigūnų darbu, pamatęs, kaip jie su tarnybiniais šunimis ieško pasiklydusių žmonių, gaudo neteisėtai sieną kirtusius asmenis, ieško narkotinių medžiagų. Jų darbas atrodė labai įdomus, lengvai save įsivaizdavau jų vietoje“, – pasakoja Lukas.

Tai ir pastūmėjo jį pasidomėti šia profesija plačiau. Tėvų paskatintas vaikinas susirado pasieniečių mokyklos svetainę internete, susipažinęs su jų veikla, nusprendė, kad tai yra būtent tie mokslai, kurių norėtų siekti baigęs mokyklą.

Šiandien Lukas Pagėgių pasienio rinktinėje, Neringos užkardoje užima vyresniojo pasieniečio pareigas.

Įsiminė pažintis su savo tarnybiniu šunimi

Darbas pasienyje vyksta pamainomis. Diena prasideda instruktažu, kurio metu pareigūnai supažindinami su paskutinės paros valstybės sienos pažeidimais, išskirtiniais įvykiais Lietuvos pasienio teritorijoje, susipažįstama su teisės aktų pakeitimais.

Tuomet pareigūnai išvyksta į savo postus. Kadangi Lukas dirba su savo tarnybiniu šunimi, dažniausiai keliauja patruliuoti į pasienio teritoriją.

„Smagiausias prisiminimas man iki šiol yra ta diena, kai gavau savo tarnybinį šunį Deriką. Tai buvo daugmaž prieš 7 mėnesius. Nuo tada pradėjome su juo važinėti į įvairius mokymus, kursus, mokėmės kaip atliekamos kinologo funkcijos, pėdsekystės bei šuns bendro paklusnumo. Tuomet aiškiai pajutau, kad pasirinkau tinkamą profesiją – tai, apie ką svajojau nuo vaikystės“, – pasakoja Lukas.

Pajūrio fronte ramu

Paklaustas ar tarnybos metu dažnai susiduria su incidentais pasienyje, vaikinas atsako, kad jo užkardoje tai pasitaiko retai. „Iš tiesų, tai kiekvienoje užkardoje darbo intensyvumas kažkiek skiriasi. Mūsiškėje gana ramu, per mano neilgą darbo laiką čia jokių didesnių incidentų nebuvo. Vasarą jų pasitaiko daugiau – tuomet didesnis sieną kertančių žmonių srautas. Bet kokiu atveju, beveik visi įvykiai pas mus būna netyčiniai atvejai – kai žmonės nepastebėję ženklų kerta sieną“, – pasakoja Lukas.

„Pasitaiko ir kitokių, su žmonėmis nesusijusių, įvykių. Pirmąją mano darbo dieną pasienyje buvau paskirtas budėti prie vaizdo kamerų. Su kolegomis pajutome įtartiną dūmų kvapą. Apėję aplink postą, nepastebėjome nieko degančio, bet peržvelgę kamerų fiksuojamą vaizdą pamatėme dūmus rūkstančius iš miško, – pasakoja Lukas. – Nuvažiavom ten keturračiu ir miške pamatėme gaisrą. Iškvietę ugniagesius dar stengėmės patys kažkiek apmalšinti liepsnas. Kaip vėliau paaiškėjo – gaisras kilo dėl nuo saulės įkaitusio, sprogusio elektros kabelio. Laimė, laiku tai pastebėjome, tad miškui nebuvo pridaryta daug žalos“.

Karantino laikotarpiu pareigūno darbas pasienyje daug nesikeitė. Tiesa, šiek tiek sumažėjo pareigūnų skaičius tarnyboje, taip nutiko dėl to, kad dalis jų išėjo į atostogas. Todėl Lukui tenka nuvykti padėti į kitas Lietuvos pasienio užkardas.

„Mūsų užkardoje sergančių virusu, mano žiniomis, šiuo metu nėra. O mes dirbame puikiai apsirūpinę visomis apsaugos priemonėmis. Kad jų tarnyboje mums netrūktų aktyviai rūpinosi ir mūsų profesinė sąjunga“, – teigia Lukas.

Moko ir apsaugo nuo klaidų

Į Nacionalinę pasienio pareigūnų profesinę sąjungą Lukas įstojo vos baigęs pasieniečių mokyklą. Jis teigia, kad dėl to dvejoti neteko. „Kai nauji ir dar jauni pareigūnai pradeda dirbti, jie dar daug ko nemoka, gali padaryti klaidų. Tokiais atvejais profesinės sąjungos užnugaris tikrai suteikia saugumo jausmą. Žinai, kad ko nors nesupratęs ar nemokantis, gali visada kreiptis į sąjungos valdybą, jie mielai padės. Mūsų nariai labai draugiška bendruomenė, nuolat patarianti ir padedanti“, – sako vaikinas.

Pasak jo, tam tikrose situacijose tarnyboje vienas toli nenueisi. Turint didesnių prašymų vadovybei dėl darbo sąlygų ar pageidavimų gauti didesnį atlyginimą, tai pasiekti vienam gali būti sunku. Tačiau dirbant kartu vandenys juda greičiau. Profesinės sąjungos atstovai išklausę ir atsižvelgę į pareigūno poziciją, matydami, jog tai svarbūs ir pareigūnams aktualūs prašymai, gali kreiptis į aukštesnius vadovus, atsakingas teisėsaugos institucijas ir taip pareigūnams padėti pasiekti norimų tikslų.

„Manau, kad teisingai pasirinkau nusprendęs iškart stoti į profesinę sąjungą. Su jos nariais nuolat palaikome ryšius. Esu ramus, nes žinau, kad prireikus pagalbos, galiu drąsiai kreiptis į pirmininką ar jo pavaduotoją ir tos pagalbos tikrai sulauksiu. Tas ramybės, užtikrintumo ir bendruomeniškumo jausmas turbūt ir yra pagrindinės priežastys, dėl kurių verta būti profesinės sąjungos nariu“, – sako jaunasis pareigūnas.

 

2020-05-15
LTPF informacija

Tarnybinis Luko šuo Derikas

 

Lukas ir jo tarnybinis šuo Derikas

Susiję straipsniai

Naujausi straipsniai
Load More

LTPF