„Gautas Europos Komisijos atsakymas mūsų netenkina, bet vien faktą, kad stengtasi argumentuotai atsakyti, laikome konstruktyviu ženklu. Tai – geras pagrindas tolesniam dialogui su ES institucijomis. Matant dabartinę geopolitinę situaciją, abejojame, ar saugumo užtikrinimo problematika greitai nueis į antrą planą“, – sako Loreta Soščekienė.
Priminsime, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) ir Europos policijos sąjunga (EPU) drauge kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, ragindamos palaikyti du pagrindinius LTPF siekius, galinčius padėti veiksmingiau kovoti su autoritarinio Baltarusijos režimo sukelta migracijos krize Rytų Europoje. Tai – a) pasidalinti finansinę fizinio barjero įrengimo naštą pasienyje su Baltarusija, nes saugoma bendra ES siena; b) įkurti Europos masto agentūrą hibridinėms grėsmėms bendrai analizuoti ir atliepti (kaip kad migrantų panaudojimą politiniam spaudimui).
„Europos Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato atsakyme teigiama, kad „Europos Komisija turi nuoseklią politiką nefinansuoti fizinių barjerų“, LTPF nuomone, tai yra pavojingas argumentas. Tokiais laikais, kai situacija kardinaliai keičiasi ir Europa susiduria su naujais iššūkiais, „argumentuoti“, kad kažkas bus daroma, ar nedaroma, nes taip visada buvo, skamba trumparegiškai“, – atkreipia dėmesį LTPF pirmininkė.
Be to, vien per pastaruosius kelerius metus ES pademonstravo daugybę „politinių nenuoseklumų“, kurie dar neseniai vargiai būtų įsivaizduojami. Tai ne tik nesusilpnino ES, bet tapo jos politinėmis pergalėmis. Pavyzdžiui, padėjo sušvelninti neigiamas pandemijos pasekmes ar įsitvirtinti pasauline lydere kovojant su klimato kaita bei kuriant inovatyvią žaliąją ekonomiką.
„Čia rasime daugybę „nenuoseklumų“, drąsių apsisprendimų, lankstaus požiūrio. Ir ką? Dabar tai linksniuojame kaip ES pasiekimus. Būtent tokio požiūrio reikia ir kalbant apie didesnio saugumo užtikrinimą“, – sako ji.
L. Soščekienė akcentuoja, kad pastarasis laikotarpis privertė pervertinti daug dalykų. Daug ES šalių narių iki karo Ukrainoje nuvertino dviejų nedemokratinių režimų ambicijas bei jų keliamas neprognozuojamas grėsmes regionui. Tuo pačiu reikia permąstyti ir naują Europos saugumo situaciją.
„Galime suprasti EK pozicijos logiką, tačiau šiuo metu ji neatitinka pasikeitusios saugumo situacijos. Priėjome tą etapą, kai mums reikia galvoti ne tik apie fizinį barjerą, bet ir daugiau priemonių prie išorinės ES sienos. Pareigūnai padarys viską, kad užtikrintų saugumą ir tvarką pasienyje, bet negalime visko užmesti ant jų pečių. Mūsų įsitikinimu, ES turi moralinę pareigą prevenciškai imtis priemonių saugumui užtikrinti. Savo ruožtu LTPF ir EPU tęs darbus šioje srityje – toliau planuojame bendrauti su ES institucijomis, politikais, bandydami iškomunikuoti pareigūnų poziciją. Pavyzdžiui, jau esame suplanavę nuotolinį susitikimą su dviem europarlamentarėmis, besidominčiomis šia tematika“, – apibendrina LTPF pirmininkė.
***
Europos Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato atsakymas:
„Gerb. p. Soščekiene, gerb. p. Hirt,
Rašau Jums atsakydamas į Jūsų vasario 23 d. laišką, informuojantį p. Ursula von der Leyen apie Lietuvos policijos profesinės sąjungos organizuotą saugumo konferenciją ir kvietimą remti fizinio barjero tarp Lietuvos ir Baltarusijos statymą. Europos Komisija stipriai įsipareigojusi remti šalis nares, įgyvendinančias esminę užduotį užtikrinant veiksmingą ES išorinių sienų apsaugą, laikantis fundamentalių teisių.
Remiantis Šengeno sienų kodeksu, išvengti ir atgrasyti neleistinų sienos kirtimų yra šalių narių atsakomybė. Remiant šias pastangas, suteikta galimybė pasinaudoti ES finansavimu per Vidaus saugumo fondą – sienoms (2014-2020) ir jį sekusį instrumentą dėl sienų valdymo ir vizų politikos (2021-2027).
Europos Komisija turi nuoseklią politiką nefinansuoti fizinių barjerų, tokių kaip tvoros. Finansavimas iš ES biudžeto turėtų koncentruotis į veiksmus, dėl kurių Bendrijos įsikišimas atneštų pridėtinę vertę lyginant su pavienės šalies narės veiksmais. Kaip pareiškiau 2021 spalį Europos Taryboje, ES finansavimas nebus skiriamas spygliuotai vielai ir sienų statybai.
Sienų valdymo ir vizų politikos instrumento programa 2021-2027 ženkliai padidinta, kad būtų aprūpinta ekonomiškai efektyviais sprendimais, pritaikytais tikriems ES šalių narių poreikiams ir suteiksiančiais ES reikiamos pridėtinės vertės, pavyzdžiui, sienų stebėjimo sistemomis.“
2022-04-01
LTPF informacija
