Kauno kalėjime tiriami galimo mobingo atvejai, tačiau pareigūnių, kurios kreipėsi pagalbos į Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federaciją (LTPF), padėtis, panašu, tik blogėja. Dar nebaigus tyrimo dėl galimo psichologinio smurto, dviem iš penkių pareigūnių pradėti tarnybiniai patikrinimai, o pas vieną iš jų, turinčią nedarbingumą, netikėtai apsilankė Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) Imuniteto skyriaus pareigūnai. Darbuotojos teigia ir toliau patiriančios spaudimą, o profesinė sąjunga administracijos veiksmuose įžvelgia galimo persekiojimo ir piktnaudžiavimo turimais įgaliojimais požymių.
Pasak LTPF pirmininkės Loretos Soščekienės, situacija Kauno kalėjime darosi vis grėsmingesnė, o administracijos veiksmai kelia rimtų abejonių, ar iš tiesų siekiama išsiaiškinti galimo mobingo aplinkybes, ar nutildyti apie jį prabilusias darbuotojas.
„Man tai labai panašu į vendetą, kurią Lietuvos kalėjimų tarnybos administracija galimai paskelbė penkioms pareigūnėms už nepaklusimą ir nesutikimą neaiškiomis sąlygomis pereiti dirbti į kitą skyrių. Tai primena persekiojimą, su kokiu nebuvau susidūrusi daugybę metų. Pareigūnės patiria didžiulį stresą, išgyvenimus, atvirai sako pasiekusios tokią ribą, kai nesinori nei į darbą eiti, nei namuose būti. Tai labai pavojinga situacija. Mes darome viską, ką galime, kad joms padėtume. Tačiau tik įsivaizduokite – išgyvendamos tokią emocinę įtampą jos turi ne tik atlikti savo pareigas, bet ir grįžusios namo rūpintis šeimomis, vaikais, gyventi įprastą gyvenimą. Kiek žmogus gali atlaikyti?“ – sako L. Soščekienė.
Ši istorija prasidėjo penkioms Kauno kalėjimo pareigūnėms nesutikus būti perkeltoms į kitas pareigas. Būtent su šių darbuotojų perkėlimo aplinkybėmis susijęs ir ankstesnis teisingumo ministrės sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovui.
Kai pareigūnės kreipėsi dėl galimo mobingo į profesinę sąjungą, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija pareikalavo LKT direktoriaus nedelsiant sudaryti šių atvejų tyrimo komisiją, kaip tai numatyta Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Tačiau komisijai dar nebaigus tyrimo, dviem iš penkių pareigūnių jau inicijuoti tarnybiniai patikrinimai.
Pasak LTPF Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos pirmininko Dariaus Čekavičiaus, viena iš pareigūnių šiuo metu atostogauja, todėl dar nežino, dėl kokių galimų pažeidimų jai pradėtas tarnybinis patikrinimas. Kita tik vakar, pasibaigus nedarbingumui, grįžo į tarnybą – jai tarnybinis tyrimas pradėtas dėl galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų.
Tačiau ypač didelį profesinės sąjungos susirūpinimą sukėlė dar vienas incidentas. Prieš kelias dienas pas vieną iš pareigūnių, tuo metu turėjusią nedarbingumą, ryte netikėtai apsilankė LKT Imuniteto skyriaus pareigūnai.
Iš miego pažadinta moteris atidarė duris dviem nepažįstamiems asmenims – vyrui ir moteriai. Šie prisistatė esantys LKT Imuniteto skyriaus pareigūnai ir, pasak darbuotojos, nelaukę jos kvietimo įėjo į butą. Vizito tikslas, kaip jie paaiškino, buvo patikrinti, ar pareigūnė iš tiesų gyvena nuomojamame būste, už kurį jai mokami butpinigiai.
Po šio apsilankymo pareigūnė teigia pasijutusi dar labiau spaudžiama.
„Jiems juk turėjo pakakti to, kad duris atidariau aš pati ir kad tikrai šiame bute gyvenu. Ką dar norėjo rasti Imuniteto pareigūnai – sunku pasakyti. Tačiau savo apsilankymu jie pasiekė viena – dabar net savo namuose nebesijaučiu saugi“, – pasakoja pareigūnė.
- Soščekienės teigimu, niekas neginčija tarnybos teisės atlikti teisėtus ir pagrįstus patikrinimus. Tačiau šiuo atveju klausimų kelia ne tik pasirinktas laikas, bet ir pats pareigūnų elgesys.
„Kodėl reikėjo vykti į sergančios pareigūnės namus? Kodėl nebuvo galima palaukti, kol ji pasveiks? Ir kokiu pagrindu pareigūnai, pasak darbuotojos, įėjo į būstą be jos kvietimo? Juk tuo pat metu jau vyksta tyrimas dėl galimo psichologinio smurto prieš šią ir kitas pareigūnes. Mano vertinimu, tokie veiksmai turi aiškių psichologinio spaudimo požymių. Jeigu tai nesiliaus, pasekmės gali būti labai skaudžios“, – įspėja LTPF pirmininkė.
Pasak jos, ypač stebina kontrastas tarp LKT vadovybės viešai deklaruojamo modernios, pažangios institucijos įvaizdžio ir to, su kuo realiai susiduria darbuotojai.
„LKT direktorius mėgsta kalbėti apie modernią, pažangią instituciją, tačiau tai, ką šiandien matome Kauno kalėjime, labiau primena gūdžius inkvizicijos laikus. Nerimą kelia ne pavieniai administracijos veiksmai, o jų visuma ir nesibaigiantis galios demonstravimas. Pareigūnės nesutiko su perkėlimu, prabilo apie galimą mobingą, o dabar pačios sulaukia tarnybinių patikrinimų, Imuniteto pareigūnų vizitų net ir nedarbingumo metu. Ar taip atrodo darbuotojų apsauga nuo psichologinio smurto? Pradėjus tyrimą dėl galimo mobingo, administracija pirmiausia turėjo užtikrinti, kad darbuotojos nepatirtų jokio papildomo spaudimo, o ne savo veiksmais kelti dar daugiau įtampos ir baimės. Tai LKT vadovui turėtų būti puikiai žinoma“, – sako L. Soščekienė.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos nuomone, kalėjimų sistemoje, kurioje drausmė, pavaldumas ir vadovų įgaliojimai yra kasdienio darbo dalis, ypač svarbu užtikrinti, kad šie įgaliojimai netaptų darbuotojų bauginimo ar psichologinio spaudimo priemone.
„Jeigu pareigūnas, prabilęs apie galimą mobingą, vietoj apsaugos sulaukia dar didesnio administracijos dėmesio ir naujų patikrinimų, kokią žinią siunčiame visiems kitiems sistemos darbuotojams? Kad geriau tylėti, nes priešingu atveju pats tapsi taikiniu? Tokia praktika, jeigu pasitvirtintų, būtų visiškai nesuderinama su teisine valstybe ir pagarba darbuotojui“, – pabrėžia LTPF pirmininkė.
