Vakar Vilniaus 5-ajame policijos komisariate policijos pareigūnus vienijančių profesinių sąjungų atstovai susitiko su Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovais ir policijos vadovybe aptarti, kaip finansuojama policija, ar tų lėšų pakanka ir ko trūksta, kad ji ne tik nesiskųstų darbuotojų trūkumu, bet ir būtų visa apimtimi pajėgi vykdyti jai priskirtas funkcijas.
Kad situacija verta susirūpinimo patvirtino ir Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas, sakydamas, kad nors policijos biudžetas, lyginant su praėjusiais metais, augo 6 procentais ir šiemet siekia 354 mln. Eurų, lėšų visoms policijos reikmėms – nepakanka.
Anot Policijos generalinio komisaro, vieni svarbiausių tikslų – išsaugoti pareigūnus ir pritraukti naujų.
„Su šia sritimi, kol kas nesiseka, kaip norėtųsi, nes nors ir ateina studijuoti, tiek į M.Romerio universitetą, įvadinius mokymus ir Lietuvos policijos mokyklą, normaliam policijos kadrų užtikrinimui reikėtų, kad kasmet pasipildytų 250-300 policininkų. Norėdami išlaikyti esamą personalą, manome, kad tikslinga būtų priimti teisės aktus, kurie leistų dirbantiems pareigūnams dar mokėti ir valstybinę pensiją“, – kalbėjo A.Paulauskas.
Pagal Policijos departamento pateiktą statistiką, praėjusiais metais atsirado 312 pretendentų, kurie pasirinko mokytis policininko specialybės: Lietuvos policijos mokykloje mokėsi 167, įvadiniuose kursuose – 124, Mykolo Romerio universitete -21. Lietuvos policijos generalinis komisaras pripažino, jog labiausiai atbaido pretendentus – maži atlyginimai, nelengva policininko duona bei krūvis.
Ne mažiau svarbu, anot Policijos vadovo, tinkamai pasirengti hibridinėms grėsmėms, tačiau ir čia žioji skylės, nes nors ir aprūpinti tarnybine uniforma, ginkluote, transporto priemonėmis, IT įranga ir kt. kasmet skiriama apie 11 mln.Eurų, tačiau tai neatitinka realaus poreikio, kuris yra daugiau nei dvigubai didesnis – apie 24 mln. Eur.
„O jeigu kalbėtume apie aprūpinimą ir pagal karinį standartą ši suma dar augtų, nes tam reikėtų 81 mln. Eur. Lėšų aprūpinimui pagal karinį standartą neskirta“, – sakė A.Paulauskas.
Ir nors visuomenė, net 91 procentas gyventojų, apklausų duomenimis, jaučiasi saugūs, o 82 proc. – pasitiki policija, pati organizacija jaučia, kad perkeltine prasme kalbant jos gyvybė yra tik palaikoma.
„Policija sensta, dirbančių joje pareigūnų atlyginimai niekaip nepaveja vidutinio darbo užmokesčio, augantys krūviai, motyvaciją likti policijoje daugelio palaiko tik lojalumas šiai profesijai ir valstybei… Sėdime ant parako statinės ir ateis laikas, kai vienu metu turėsime spręsti daug problemų“, – situaciją vaizdžiai nupiešė Generalinis komisaras.
Todėl, pasak A.Paulausko, artimiausiam kelių metų laikotarpiui, atsisakėme minties persitvarkyti apygardų principu, nes tai paskatintų dar didesnį pareigūnų praradimą, tačiau svarstoma peržiūrėti pajėgų valdymo centrų sistemą, tačiau patikino, kad pertvarka palies tik keletą pareigūnų.
Keistas paradoksas, nors pasitikėjimas policija didžiulis, pastebima opėjanti problema – pasipriešinimas policijos pareigūnams. Per pastaruosius 5 metus pasipriešinant sužalota 420 pareigūnų. Praėjusiais metais buvo sužaloti 85 pareigūnai, pradėti 85 tyrimai, ištirti 69 atvejai.
Policijos vadovas kaip strateginį siekį įvardino efektyvesnį administravimą ir skaitmeninių sprendimų plėtojimą bei dirbtinio intelekto integravimą į policijos veiklą, kurie leistų dirbti efektyviau.
Lietuvos policijos profesinės sąjungos tarybos narė Agnė Greblikaitė pasidalino Kauno policijos patirtimi, kai į policijos rėmėjų gretas pritraukiami M.Romerio universiteto studentai, jiems sudaroma galimybė padirbėti poroje su policijos pareigūnu. Tai, anot A.Greblikaitės, lėmė, kad kai kurie jų perėjo dirbti į policiją ir kvietė pasinaudoti gerąją praktika visoje Lietuvoje.
Tuo tarpu policijos vadovai kalbėjo, kad visos priemonės svarbios siekiant, kad policijos korpusas nesugriūtų, nes pastarųjų metų tendencija, kai policininkų mažėja, krūviai didėja, signalizuoja apie tai, kad turime kalbėti apie policijos kaip organizacijos išsaugojimą, tokios, kuri gali veiksmingai veikti, o ne vegetuoti. O dar ir atlyginimai nedžiuginantys, statistikos duomenimis 36,6 proc. pareigūnų 2024 m. III ketvirtį vidutinis darbo užmokestis nesiekė šalies 2024 m. III ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio.
„Todėl Teisingumo ministro prašymas, jog reikėtų 160 pareigūnų teismų apsauga, mums skausmingas, ieškome būdų, kaip tą apsaugą ir kas galėtų užtikrinti“, – sakė A.Paulauskas.
LPPS pirmininkė Roma Katinienė siūlė politikams galvoti apie ilgalaikę strategiją ir nuoseklų policijos finansavimą.
Siūlymą, dėl politinių partijų susitarimo dėl procentų nuo BVP skyrimo vidaus reikalų sistemai Vyriausybės programai teikė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, tačiau kol kas jo nėra, bet Vyriausybės programoje atsirado ne vienas šios organizacijos siūlymas.
„Toks susitarimas sustiprintų visas statutines tarnybas, nuoseklus finansavimas spręstų daugelį problemų, kurios šiuo metu alina policiją, o kartu ir kitas tarnybas. Todėl logiška, kad prašome ilgalaikių investicijų į vidaus saugumą“, – po susitikimo sakė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Juozas Olekas išklausęs diskusijos dalyvių sakė, kad tai, ką kalba tiek policijos vadovybė, tiek profesinių sąjungų atstovai kelia susirūpinimą, todėl išreiškė viltį, kad galbūt keletą įstatyminių pataisų pavyks padaryti ir pakvietė diskusijos dalyvius ir toliau kalbėtis apie problemas, siekiant jų sprendimų.
