K. Pauliukas: nėra mažų pasiekimų – jie visi veda link didesnių susitarimų

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjunga – aktyvi Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos narė – neseniai atšventė nemenką jubiliejų. Šiai profesinei sąjungai sukako 20 metų!

Ne tik sveikiname visus Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narius su tokiu gražiu gimtadieniu, bet ir su jos vadovu Kęstučiu Pauliuku susėdome apžvelgti organizacijos nueitą kelią bei pasikalbėti apie tikslus ir aktualiausius iššūkius.

***

– Neseniai profesinė sąjunga atšventė 20-metį. Tai – rimta sukaktis kiekvienai organizacijai. Per tiek laiko daug kas pasikeičia. Taigi, kokiomis aplinkybėmis kūrėsi Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjunga?

– Mūsų profesinė sąjunga atsirado iš Vilniaus apskrities tardytojų profesinės sąjungos, kai į ją pradėjo stoti pareigūnai iš visos Lietuvos, ne tik sostinės. Tuomet organizacijos įkūrėjai nusprendė išplėsti jos ribas ir įsteigti Lietuvos Respublikos tardytojų profesinę sąjungą. Abi profesinės sąjungos turėjo veikti tik iki to laiko, kol bus panaikinta tardytojo pareigybė, bet nutiko kitaip. Profsąjungų nariai įpareigojo profsąjungų įkūrėjus tęsti veiklą ir šios tardytojų profesinės sąjungos tapo Vilniaus ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinėmis sąjungomis.

Jau pati įkūrimo istorija atskleidžia, kad profesinė sąjunga įsteigta spręsti problemų, su kuriomis tuo laikotarpiu susidūrė tardytojai, pertvarkų metu atsisakant tardytojo pareigybių.

– Kaip per du dešimtmečius keitėsi organizacija?

– Du dešimtmečiai buvo kupini įvairiausių įvykių. Organizacija, įgavusi pareigūnų pasitikėjimą, augo, plėtojosi, ieškojo savo vietos ir kovojo už galimybę derėtis su darbdaviu. Pradžioje LRITĮPS daugiausia buvo policijos narių, po to ėmė jungtis bausmių vykdymo sistemos pareigūnai, pasieniečiai. Dabar, galima sakyti, tai yra įvairių statutinių organizacijų pareigūnai, bet daugiausia – pataisos įstaigų darbuotojai.

Narių augimas nėra pastovus dalykas, buvo įvairių momentų ir pakilimų, ir mažėjimo. Tai būdavo susiję ir su organizacijos vykdoma politika, ir su reformomis policijos struktūrose. Šiuo metu organizacija yra tvirta ir veikli.

– Kokia buvo ikiteisminio tyrimo įstaigų padėtis Jums pradėjus joje dirbti? Kaip vertintumėte, kaip ji pasikeitė iki šių dienų?

– Blogiausia buvo tai, kad nevyko socialinis dialogas, o į profesines sąjungas buvo žiūrima švelniai tariant nedraugiškai. Nelabai mėgti ir profsąjungos atstovai, tad tais senesniais laikais išdrįsusieji tapti atstovais turėjo būti drąsūs, „tvirto stuburo“ žmonės, tikri lyderiai.

Laikai keičiasi, profesinės sąjungos aktyviai derasi su darbdaviais ir su daugeliu jų randami kompromisai. Aišku, vis dar pasitaiko, kai darbdavys visiškai nenori leistis į kalbas.

Nors situacija stipriai pasikeitė – mažiau einame protestuoti, dažniau ginčijamės prie derybų stalo – nesame pasiekę tokio socialinio dialogo, kokiu džiaugiasi senosios Europos valstybės. Didesnių pokyčių tikimės ir įstaigose, kad darbuotojų teisės ir socialinės garantijos būtų gerbiamos, skatinamas bendradarbiavimas, apsieitume be teisminių ginčų. Deja, to dar nesame pasiekę.

– Gal galite įvardinti keletą svarbiausių organizacijos pasiekimų, kuriais, pažiūrėjus atgalios, didžiuojatės?

– Džiaugiamės, kad mūsų organizacija pasitiki pareigūnai. Didžiuojamės visais pasiekimais, net ir mažiausiais. Džiaugiamės, kad kažkada išdrįsome bylinėtis dėl neišduotos uniformos, o pareigūnai gavo kompensacijas. Taip pat ir tuo, kad mažiausiai uždirbantiems bausmių vykdymo sistemos pareigūnams buvo pakeltas koeficientas. Nėra mažų pasiekimų – jie visi svarbūs, siekiant didesnių susitarimų.

Dialogas su darbdaviu keičiasi, bet dar ganėtinai daug priešpriešos. Jos neturėtų likti, nes profsąjunga tiesiog ieško geresnių sąlygų darbuotojams, gina jų teises ir interesus. Darbdavys bendradarbiaudamas išlošia daugiau nei manosi pats, todėl kviesčiau keisti požiūrį ir daugiau kalbėtis.

– Kokius dabartinius iššūkius savo srityje įvardintumėte prioritetiniais?

– Nesibaigiančios reformos policijoje išvargino ir pareigūnus, ir profesines sąjungas. Matome, kad reformos neatneša to, kas žadama, o dažniausiai dar didesniu krūviu užgriūva pareigūnų pečius. Sistemą palikę žmonės ieško kitų darbų. Labai norime, kad reforma nereikštų didesnio krūvio, nestabilumo ir įtampos.

Prasidėjusi bausmių vykdymo sistemos reforma taip pat nežada geresnių sąlygų pareigūnams, veikiau – didesnį krūvį ir neaiškias perspektyvas. Jau dabar pareigūnai patiria nuteistųjų patyčias, smurto apraiškas. Tad mūsų visas dėmesys sutelktas į tai, kad jų metu pareigūnai nenukentėtų.

– Kaip manote, kaip Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga atrodys švęsdama 30-metį?

– Sunku prognozuoti, šiuo metu viskas visur lekia pašėlusiu greičiu. Galiu pasakyti tik tiek, kad ji gyvuos, spręs pareigūnų problemas, ieškos kompromisų su darbdaviu ir augins lyderius. Labai tikiuosi, kad pirmininkas/pirmininkė, kurie perims organizacijos vairą iš manęs bus taip pat atsidavęs/-usi šiai veiklai ir sieks būti viena stipriausių pareigūnus ginančių organizacijų.

– Dėkui už pokalbį!

 

2022-11-08
LTPF informacija

Susiję straipsniai

Naujausi straipsniai
Užkrauti daugiau