Vasario pradžioje Lietuvoje viešėjo kolegos iš Norvegijos Norsk Fengsels – og Friomsorgsforbund (NFF) profesinės sąjungos. Pataisos srityje dirbantys norvegų profesinės sąjungos atstovai čia susipažino su Lietuvos kontekstu ir situacija, aplankę Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federaciją ir Lietuvos bausmių vykdymo sistemos įstaigas.
Partnerystę su NFF užmezgėme praėjusių metų pabaigoje, kai LTPF atstovai viešėjo Norvegijoje. Tiek mes, tiek kolegos norvegai neabejoja, kad šis bendradarbiavimas bus abipusiai naudingas – Norvegija garsėja savo socialinio dialogo modeliu, taikomu profesinių sąjungų bendradarbiavime. O Lietuvai šioje vietoje dar daug vietos tobulėjimui.
„Socialinis dialogas ypatingas tuo, kad yra abipusis. Tai reiškia, kad negali profesinės sąjungos vien reikalauti naudos, kaip negali tarnybos vien ieškoti joms patogesnių sprendimų. Privalo būti surastas abipusis kompromisas“, – sako Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.
Norvegiškas modelis – supermodelis
Lietuvoje apsilankiusio NFF profesinės sąjungos atstovo Tom Svarva paprašėme trumpai pristatyti, kuo ypatingas norvegiškasis modelis.
„Apie tai tikrai galėtume parašyti visą knygą. Pagrindinė mūsų profesinė sąjunga, LO Stat, kartu su darbuotojų sąjunga Virke tam net sukūrė internetinį tinklapį „The Norwegian model is a super model“ (liet. Norvegiškas modelis yra supermodelis) (supermodellen.no).
Jei trumpai, tai šis modelis apibrėžia gerai organizuoto darbo, visuomenės gerovės ir ekonominio valdymo sintezę. Jo esmė – bendras ir sklandus vyriausybės, darbuotojų ir profesinių sąjungų darbas, sprendžiant konfliktus ir tenkinant interesus, ieškant sprendimų visuomenėje kylantiems iššūkiams. Šis principas lygiai taip pat taikomas kiekvienoje darbovietėje“, – apie norvegišką modelį pasakoja T. Svarva.
Anot jo, tai nėra statiškas ir galutinai apibrėžtas modelis – jis nuolat kinta ir yra tobulinamas.
Kitas svarbus norvegiško modelio principas, kaip nurodo T. Svarva, yra vertybinis pagrindas. Atvirumas, pagarba ir atviras noras bendradarbiauti yra vertybės, kuriomis vadovaujamasi kuriant socialinį dialogą tarp profesinių sąjungų ir darbdavių. Jei dialogo metu sprendimą rasti sekasi sunkiai, norvegai deda visas pastangas, kad susitikimai ir dialogas vyktų su maksimalia pagarba kitos pusės nuomonėms bei pasiūlymams.
Istoriniai susitarimai ir pokyčius lėmusios aplinkybės
Norvegija pasižymi itin stipriu profesinių sąjungų judėjimu savo valstybėje. Lyginant su kitomis šalimis, Norvegijos profesinių sąjungų narių procentas labai didelis. Didžiausia šalies profesinė sąjunga, Landorganisasjonen (LO), vienija apie 1 milijoną narių!
Tai, kas šiandien norvegams jau gali pasirodyti įprasta ir savaime suprantama, prieš šimtą metų profesinėms sąjungoms buvo kovos objektu. Esminis susitarimas, šiandien įvardijamas kaip pakeitęs „žaidimo taisykles“ buvo priimtas dar 1935 metais, tarp LO ir Norsk Arbeidsgiverforening, NHO (Norvegijos pagrindinės darbdavių asociacijos). Pokytį susitarimas atnešė dėl to, kad jame profesinės sąjungos pripažįstamos kaip reikšminga ir atsakinga darbo bei bendruomenės gyvenimo grandis.
Dar vienas svarbus momentas Norvegijos profesinių sąjungų istorijoje įvyko 1977 pasirašius Darbo aplinkos aktą (panašių jau būta dar XIX a. pabaigoje, tačiau būtent šis turėjo didžiausią reikšmę). Aktas į sistemą įnešė kontroversijos, nes jame gerokai sumažintos darbdavio valdymo teisės.
NFF profesinės sąjungos atstovas Tom Svarva atkreipia dėmesį į tai, kad skirtumą tarp Norvegijos ir Lietuvos situacijos kuria ir tai, jog Norvegija turi kitokias istorines aplinkybes, nei Lietuva. Norvegija turi sąjungą su Švedija ir Danija, kurios yra labai panašios. Tai gerai išsivysčiusios, demokratinės valstybės, kuriose mažai skurdo, o visuomenė turi aukštą pasitikėjimą valdžios institucijomis.
Pažangai Lietuvoje prireiks laiko
„Mūsų vizitas Lietuvoje padėjo mums geriau suprasti, kokioje situacijoje veikia profesinės sąjungos šioje šalyje. Akivaizdu, kad Lietuvos socialiniam dialogui dar yra kur tobulėti. O kad tai vyktų, būtinas bendravimas, iniciatyva ne tik profesinėse sąjungose, bet ir iš darbdavių bei valdžios institucijų pusės. Deja, situacijai Lietuvoje nėra greito ir lengvo būdo viską sutvarkyti, todėl tai dar užtruks laiko ir pastangų“, – pastebi norvegų atstovas T. Svarva.
Apie norvegiško modelio pristatymą galite paskaityti čia: https://samak.info/wp-content/uploads/2016/09/THE_NORDIC_MODEL_FOR_DUMMIES.pdf
2023-02-27
LTPF informacija
