Pareigūnų atstovai teigia, kad vasaros įvykiai parodė, jog VRM tarnybos turi būti finansuojamos laikantis tokių pat principų, kaip ir finansuojant kariuomenę. „Akivaizdu – ateities grėsmės priklauso hibridinėms atakoms. Kariuomenė tokiose situacijose tampa pagalbininku, o ne pagrindiniu gynėju. Tuo tarpu pagrindiniai šalies gynėjai, galima sakyti, ruošiami bado dietos metodais“,- sako pasienio pareigūnus atstovaujantis Rimantas Liepa.
Pareigūnai – gynybos biudžeto dalis
Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPPSS) vadovo R. Liepos teigimu, vidaus reikalų sistema turi būti taip pat finansuojama, kaip ir krašto apsauga, nes jos rolė užtikrinant nacionalinį saugumą vis reikšmingesnė.
„Su pirmąją Lukašenkos režimo hibridine ataka pamatėme, kad vidaus reikalų sistemos pareigūnai tapo svarbiausi šalies gynėjai. Todėl jie negali būti ramstomi laikinais priedais ar finansinėmis injekcijomis. Reikia arba taip pat nustatyti aiškią BVP dalį, arba turi būti peržiūrėta nuostata, kas yra krašto apsauga bei nacionalinis saugumas ir gynybai skiriama BVP dalis turi apimti kur kas daugiau, nei tai yra dabar“, – mano R. Liepa.
Planuose – 4 kartus mažiau lėšų pasieniečių skatinimui
Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys neseniai teigė, kad nors krašto apsaugai ir skiriamas milijardas eurų – didelės lėšos, kariuomenė negali įsigyti visko, ko reikia.
„Tad ką jau kalbėti apie policiją ir pasieniečius, kurių finansavimas nė iš tolo neprilygsta kariškių? Mums nuolat trūksta svarbiausios įrangos, ginkluotės. Nepaisant to, mus sužinojome, kad kitiems metams pareigūnų vertinimams žadama skirti 4 kartus mažiau lėšų nei iki šiol. Ir tai po dviejų ekstremalių padėčių suvaldymo! Tai jau skamba, kaip tyčiojimasis iš pareigą atliekančių žmonių“ – neslepia R. Liepa.
„Nukraujavusios“ tarnybos – priešakinėse linijose
Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės teigimu, ne tik finansavimas, bet ir reformos silpnina VRM tarnybas. Pavyzdžiui, prieš keletą metų vykdytos reformos policijoje, privertė tarnybą palikti labai daug patyrusių pareigūnų.
„Matome, kad buvome teisūs, sakydami, jog policija susilpnės. Šiuo metu sistemoje trūksta 1,4 tūkst. policijos pareigūnų. Šiandien tai būtų didžiulė paspirtis. Kilus nelegalių migrantų krizei ima aiškėti, kad pareigūnų trūksta ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, o naujus kadrus VSAT priversta ruošti paskubomis,“- sakė R. Katinienė.
Pasieniečių atstovai įsitikinę, kad pareigūnų pajėgos turi būti telkiamos ne grėsmių ar krizių metu. Pareigūnų reikia tiek, kad būtų galima užtikrinti ne minimalias ar būtinas funkcijas, bet ir valdyti netikėtas situacijas, krizes, grėsmes. Juolab, kad, pasak Žygimanto Kalpoko, R. Liepos pavaduotojo, šiandienos krizės parodė, kad jeigu Baltarusijos pajėgos atsidurtų mūsų šalies viduje, pirmieji šioje akistatoje atsidurtų pasieniečiai, policininkai, ne kariuomenė.
„Netgi kariai, kurie buvo atsiųsti į pagalbą pasieniečiams, dažniausiai buvo iš Krašto apsaugos savanorių. Paradoksas, bet ir jų dalį sudaro tie patys pasieniečiai, policininkai ar kiti vidaus reikalų sistemos pareigūnai“, – sako Ž. Kalpokas.
Praraja tarp reikalavimų ir finansavimo milžiniška
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkės Loretos Soščekienės teigimu, į nacionalinį saugumą žiūrima per siaurai, o strategijos dėl vidaus reikalų sistemos nėra, nors įgyvendinta daugybė reformų, kurios realios naudos sistemai neatnešė .
„Labai gaila, kad vidaus reikalų sistemos strategija apsiriboja geriausiu atveju planais ketveriems metams, pasikeitus vadovams vėl kuriama nauja „ilgalaikė“ strategija. Mums reikia ne popierinių reformų, o realaus vidaus reikalų sistemos stiprinimo, jos efektyvumo didinimo. Dabar atrodo, kad mes norima patobulinti dviratį ne keisdami detales, o vis ką nors nuimdami“, – sakė L. Soščekienė.
Pasak LTPF pirmininkės, iki šiol valdant krizes krašto apsaugos sistema atliko tik epizodinius vaidmenis, o ekstremalias situacija valdė ir valdo vidaus reikalų sistema.
„Jeigu tarnyboms numetinėjami finansiniai likučiai, bet jos statomos į priešakines linijas, kokį tai rodo požiūrį į nacionalinį saugumą? Laikina „meilė“ ir finansinės injekcijos nepadės, turi keistis požiūris iš esmės“, – kalbėjo L.Soščekienė.
2021-09-28
Profsąjungų centro ir LTPF informacija
