Artėjant Florijono dienai, kurią šiemet keliomis dienomis anksčiau, gegužės 2 d., ugniagesiai paminės šventėje Šiauliuose, dalinamės apie ką Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) biure kalbėjosi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Tamulevičius ir ugniagesių profesinių sąjungų atstovai.
Tobulins PAGD veiklą
PAGD direktoriaus pavaduotojas Saulius Tamulevičius, pristatė situaciją dėl Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 pakeitimo įstatymo projekto, kuris buvo pakoreguotas pagal Valstybės kontrolės pastabas. Anot direktoriaus pavaduotojo, buvo pateikti ir departamento siūlymai -pervadinti departamentą tarnyba, įtraukti visų lygių tarnybų vadovų rotaciją, kaip yra kitose statutinėse tarnybose ir kt. Tačiau, anot S.Tamulevičiaus, tobulinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veiklą, galima ne tik keičiant teisinę bazę, todėl yra sudaryta darbo grupė veiklai tobulinti, kurioje yra profesinių sąjungų, departamento, padalinių, tarnybų, komandų atstovų.
„Vertinami visi pasiūlymai veiklai tobulinti. Šiuo klausimu padeda ir susitikimuose komandose išgirsti pastebėjimai dėl veiklos organizavimo. Mano nuomone, pareigūnai turėtų daryti tai, kas priklauso pareigūno funkcijoms. Rūpinimasis ūkiu ir pirkimai tikrai nėra pareigūno tiesioginis darbas, bet viską susidėlioti prireiks laiko“, – sakė S.Tamulevičius.
Pokyčių bus – darbuotojų neatleidinės
PAGD direktoriaus pavaduotojas pasidalino, jog, jo nuomone, per pastaruosius 7 metus vykusių pokyčių metu, galimai kai kur buvo per daug sumažinimų, todėl dabar ieškoma kaip sudėlioti pajėgas struktūriškai, kad organizacija veiktų dar geriau.
Į LTPF pirmininkės Loretos Soščekienės klausimą, jei jau trūksta pajėgų, ar planuojama priimti žmonių iš šalies, ar visgi bus performuojama iš turimų darbuotojų, PAGD direktoriaus pavaduotojas atsakė, jog tiek pareigūnų, tiek ir darbuotojų tarnyboje yra per mažai, todėl struktūrinių padalinių atsiradimas ar pergrupavimas neskirtas tam, kad būtų atsisakyta vieno ar kito darbuotojo, nes darbuotojų reikia daugiau, nei galima surasti. Tačiau nors darbuotojų ir trūksta, norint priimti daugiau – reikia daugiau ir lėšų, o jų nėra, todėl, anot S.Tamulevičiaus, dėliojami prioritetai, ir galbūt pradžiai pavyks sukomplektuoti bent kelias pareigybes.
PAGD direktoriaus pavaduotojas atsakė į Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininko Juozo Pociaus anksčiau keltą klausimą dėl rezervo sandėlių ir jų priežiūros, jog departamentas yra numatęs atskiras pareigybes rezervo sandėliams, pagal siūlymus, kuriuos teikė darbo grupė. Darbo grupėje dar vyks aptarimai ir bus galvojama kaip tai įgyvendinti.
Rūpestis – ugniagesių trūkumas
Kitas svarbus ugniagesių atstovų užduotas klausimas – dėl netolygaus darbo krūvio paskirstymo ir pareigūnų skaičiaus. PAGD direktoriaus pavaduotojas sakė, jog sistema iškreipta, galimai šias problemas padės spręsti pareigybių skaičiavimo metodika. Tačiau ugniagesiai tuo suabejojo, sakydami, jog pareigybių skaičiavimo metodika neparodo pareigūnų ne komplekto ir kalbėjo apie tai, kad reikėtų aiškaus reglamentavimo kiek, kur, kokių pareigūnų turi būti, siūlė peržiūrėti pasenusius teisės aktus, juos keisti naujais.
PAGD direktoriaus pavaduotojas patikino, kad aiškinamasi kiek reikia priežiūros pareigūnų, tačiau akcentavo, jog jeigu paaiškės, kad pareigūnų yra daugiau nei reikėtų – darbuotojai nebus atleidžiami ar perkeliami prievarta. Anot S.Tamulevičiaus, bus laikomasi principo, kad pokyčiai vyktų natūraliai, o pareigybė bus naikinama tik jai atsilaisvinus, jeigu ji tikrai bus nebereikalinga, bet ne atvirkščiai.
PAGD vadovybė turi planų ir dėl ugniagesių rengimo, kadangi didžiausias ne komplektas yra Vilniaus ir Šiaulių valdybose, priimtas sprendimas, kad 31 studentas baigęs rudens pradžioje planuojamus įvadinius mokymus (turintieji aukštąjį išsilavinimą) bus paskirti dirbti Vilniaus valdyboje, o 4 – Kuršėnuose.
„Jeigu matysime ir ateityje, kad reikia kažkokių individualių sprendimų užpildyti tam tikras pareigybes – tikrai tokie sprendimai bus. Bet kandidatai turėtų žinoti, kad baigusieji mokslus bus paskiriami dirbti ten, kur bus poreikis, t.y. tai spręs Valdybos vadas“, – kalbėjo S.Tamulevičius.
Kalbėdamas apie pretendentus tapti ugniagesiais, PAGD direktoriaus pavaduotojas sakė, jog norinčių tapti ugniagesiais nemažai, tačiau po visų patikrinimų atkrenta beveik pusė. Jis taip pat pasidalino informacija, jog kol kas maksimaliai vienu metu Ugniagesių mokykla gali priimti mokytis 140 kursantų, tačiau siekiamybė ateityje jų parengti daugiau – 200.
Suvienodins pareigybių aprašymus ir tobulins darbo apmokėjimo sistemą
Kaip problemą PAGD direktoriaus pavaduotojas įvardino pareigybių aprašymus, kurie dabar atskirose komandose skiriasi, taip neturėtų būti, todėl bus imtasi jas suvienodinti. Tai patikėta darbo grupei, kuri turėtų parengti pasiūlymus tipiniams pareigybių parašymams.
Nepamirštas ir atlyginimų klausimas, anot S.Tamulevičiaus, norima pakelti atlyginimo grindis“, kad pradedantis pareigūnas gautų ne 900 atlyginimo, o daugiau, taip pat išvengti neteisingumo, kai tose pačiose pareigose 10 metų dirbantis turi koeficientą didesnį nei ugniagesys, dirbantis 30 metų. Todėl, anot PAGD direktoriaus pavaduotojo darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo grupė tikrai turi ką veikti.
Automobilių draudimas, uniformos ir apgailėtinos būklės pastatai
PAGD ėmėsi ir tarnybinės uniformos aprašo tobulinimo. Jį tikimasi patvirtinti gegužės mėnesį. Uniformoje atsiras naujų elementų, tobulinamos esamos, didžiausias dėmesys skiriamas kokybei. Pasak S.Tamulevičiaus, atsiras tokie nauji elementai kaip pirštinės, diržai, kaklamautės, lengva vasarinė striukė, o visų dalių kokybė gerės.
Susitikime trumpai apžvelgta PAGD pastatų būklė, iš visų esamų net 81 proc. jų blogos arba labai blogos būklės, todėl PAGD ieško sprendimų, kurie leistų palaipsniui atnaujinti kritiškiausios būklės pastatus. Rekonstrukcijai ir statyboms per metus PAGD gali skirti apie milijoną, šių lėšų nepakanka, nes norint pastatyti naują pastatą reikia apie 3 mln.
Į klausimą dėl ugniagesių automobilių vykstančių į gaisrus KASKO draudimo, PAGT direktoriaus pavaduotojas atsakė, jog KASKO draudimas kainuoja per brangiai, kad būtų galima jį įpirkti, todėl iš žalą padariusio vairuotojo PAGD nesiekia išieškoti 100 proc. padarytos žalos.
LTPF pirmininkės patarėjas Artūras Černiauskas pasiūlė klausimą, dėl žalos atsitikus eismo įvykiui, aptarti kolektyvinėje sutartyje, šiam siūlymui PAGT direktoriaus pavaduotojas pritarė.
Ugniagesiai kėlė ir tam tikrų dokumentų formų „debesyje“ susiradimo problemą. Išgirdęs apie problemą S.Tamulevičius pažadėjo, jog visų reikiamų dokumentų pavyzdžiai bus parengti ir sukelti į „debesį“, o pareigūnams nebereikės jame klaidžioti.
Dėl neeilinių vertinimų kol kas PGT vadovybė negalėjo atsakyti kokios apimties jie bus ir kokį skaičių darbuotojų galės įvertinti, tai paaiškės metams persiritus į antrąją pusę.
Ieškos galimybių didinti kelionės išlaidų kompensacijas
Ugniagesiai kalbėjo ir apie važiavimo išlaidas, kurios neatitinka šiandienos poreikio. S.Tamulevičius pritarė ir sakė, jog po truputį jas ketinama kelti. Ugniagesiams rūpėjo ir tai, kiek darbuotojų turi dirbti pamainoje, tačiau į jį atsakyti S.Tamulevičius negalėjo, nes kol kas nėra aiškaus kriterijaus, šis klausimas kol kas tebėra atviras. Jis taip pat patikslino, kad Komandų pamainos reglamentavimo tvarka dar bus svarstoma Taryboje, Valdymo komitete. Tačiau PAGD direktoriaus pavaduotojas akcentavo, jog nėra nereikalingų pareigybių, jų netgi trūksta, tačiau kai kurias, atsižvelgiant į krūvius komandose, galbūt tiesiog reikės perkelti iš vienų komandų į kitas. Ugniagesiai kėlė ir pareigūnių saugumo, vykdančių ikiteisminį tyrimą, vykimo į gaisravietę klausimą bei kitus.
Ugniagesiai tikisi sprendimų
Po susitikimo, ugniagesių atstovai dar kurį laiką diskutavo tarpusavyje ir aptarė išgirstą informaciją.
„Tikimės rezultatų“ – sakė Gintautas Stonys, Kauno ugniagesių profesinės sąjungos pirmininkas.
Anot G.Stonio, negalima sakyti, kad viskas blogai, yra gerų dalykų ir atsinaujinęs automobilių parkas, ir apranga, tačiau visada tų problemų kyla.
„Nauja PAGD vadovybė bando išjudinti esamą aparatą, kad jis gerai veiktų. Mano manymu, visi administraciniai padaliniai turėtų dirbti sklandžiai ir padėti ugniagesiams, susiduriantiems su techninėmis ar kitokiomis problemomis, kurias spręsti ne jų kompetencijos klausimas. Tai labai palengvintų darbą“, – sakė G.Stonys.
Pasak Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininko Juozo Pociaus, tokie susitikimai yra labai naudingi, ypač, kai atsakoma į konkrečius klausimus ir kai tų klausimų ne per daug.
„Norėtųsi, kad profesinės sąjungos pasirinktų 2-3 klausimus tam tikra tema ir ja būtų kalbamasi, ieškoma jiems sprendimų. Idealiausia, jeigu būtų gautas PAGD atsakymas iki kada jie bus išspręsti. Iš tiesų labiausiai norisi greitesnių sprendimų arba grįžtamojo ryšio, jeigu klausimas neišspręstas, tai tuomet kas jau padaryta arba kodėl stringama“, – sakė J.Pocius.
J.Pocius įvardino, kad didžiausia problema, jo nuomone, pamainų neužpildymas. Kita, kelianti aistras įstaigų viduje – vertinimai.
„Reikėtų galvoti, kaip tą kasmetinį vertinimą keisti, nes, pavyzdžiui, pamainoje dirba 4-5 ugniagesiai, visi dirba vienodai, bet iš jų 2 vertina, 2 – nevertina. Suprantame, kad taip yra dėl ribotų finansinių išteklių, bet, mano nuomone, tuomet yra kitas sprendimas – neturintiems nuobaudų padalinkime, kad ir tą mažą sumą, bet visiems“, – siūlė J.Pocius.
