Nuteistieji kartu su pareigūnais svarstė, kaip linkstama į nusikaltimus. Interviu su soc. projekto „Olegas“ organizatoriumi Dariumi Čekavičiumi

Darius Čekavičius

Rugsėjo 27-ąją, minint Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, Vilniuje surengta režisieriaus Juris Kursietis filmo „Olegas“ peržiūra. Po peržiūros įvykusiame filmo aptarime su Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų, valdžios atstovais bei vienu iš nuteistųjų, dalyvavo ir LTPF priklausančios Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos pirmininkas Darius Čekavičius.

Po praėjusiais metais įvykusios filmo premjeros D. Čekavičiui kilo idėja šį filmą rodyti įkalinimo įstaigose kalintiems asmenims. Apie tai, kodėl ir kaip gimė tokia socialinio projekto idėja bei kokių rezultatų atnešė, kalbamės su Dariumi.

Filmą pirmą kartą pamatėte per jo premjerą 2020 m. Apie ką šis filmas ir kokios mintys apie jį kilo tuomet?

Tai filmas apie jauną latvį Olegą, pirmą kartą išvykusį uždarbiauti į užsienį. Įsidarbinęs mėsos fabrike, iš ten jis greitai atleidžiamas dėl bendradarbio melo. Susigundęs iš pažiūros draugiško lenko pasiūlymu, žadančiu Olegui naują pasą, naują darbą, pas jį apsigyvena. Nors Olegas sąžiningai dirba, tačiau atlygio nesulaukia. Lenkas Andžejus tik dalina pažadus, galiausiai priverčia jį nusikalsti, ima grasinti, atima pasą ir planuoja bendrą nusikaltimą.

Istorija paremta tikrais faktais, o ir skamba pažįstamai, girdėtai, žinome, kad taip tikrai gali nutikti. Ir nutinka.

Pirmą kartą žiūrint šį filmą manęs neapleido dvi mintys. Pirma, tai kiek tokių Olegų emigravo iš mūsų valstybės ir blaškydamiesi po Europą ieško savo vietos po saule. O antra – kiek tokių Olegų į laisvę mes išleidžiame iš Lietuvos įkalinimo įstaigų.

Išėję jie tampa niekam nereikalingi, neturintys kur eiti. Jie neturi reikalingų dokumentų, pragyvenimo šaltinių ir artimų žmonių, kurie galėtų jiems padėti.

Kaip sugalvojote filmą rodyti nuteistiesiems?

Filmas man dar kartą priminė, kokia svarbi ir reikalinga yra mano kolegų profesija. Pareigūnai, socialiniai ir kiti darbuotojai įkalinimo įstaigose kasdien atlieka didžiulės atsakomybės reikalaujantį darbą. Mes turime padėti tokiems, kaip Olegas, sugrįžti į visuomenę. O viešindami teigiamus darbo rezultatus – keisti visuomenės požiūrį į nusikaltusius asmenis bei pačius pataisos įstaigų darbuotojus.

Pamaniau, kad Olego istorija galėtų būti labai naudinga ir pamokanti tiek Lietuvos įkalinimo įstaigose kalintiems, tiek jose dirbantiems. Po premjeros bendraudamas su filmo ko-prodiuseriu Luku Trimoniu bei pagrindinio vaidmens (Olego) atlikėju, aktoriumi Valentinu Novopolskiu, pasiūliau idėją rodyti šį filmą Lietuvos įkalinimo įstaigose.

Projektą įgyvendinti mums užtruko vienerius metus. Esu dėkingas Kalėjimų departamento vadovui Virginijui Kulikauskui už šios idėjos palaikymą bei pagalbą ją įgyvendinant.

Kiek įstaigų dalyvavo šiame socialiniame projekte? Kiek laiko filmas buvo rodomas?

Projekte dalyvavo visos Lietuvos pataisos įstaigos bei Lietuvos Probacijos tarnyba. Per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius jau įvyko 36 peržiūros. Peržiūrose dalyvavo ir nuteistieji, ir įstaigų darbuotojai. Drauge jie analizavo filmo fragmentus, po filmo diskutavo ir modeliavo situacijas, kaip nuteistieji elgtųsi patekę į panašias situacijas, kokius sprendimus turėjo priimti pagrindinis filmo herojus.

Kokie projekto rezultatai – ar filmo peržiūros sulaukė susidomėjimo, grįžtamojo nuteistųjų ryšio? 

Nuteistieji po peržiūros svarstė, kad daugelį netinkamų sprendimų filmo herojus priėmė dėl to, kad jautėsi silpnas, neužtikrintas savimi. Žiūrint filmą jiems norėjosi pastūmėti herojų veikti, o ne pasiduoti.

Peržiūrų dalyviai teigė, kad Olegui vertėjo atsargiau bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, darbo paieškai verčiau rinktis legalius būdus. Taip pat, vengti melo, teisingumo ieškoti sakant tiesą – juk tik ji išties išlaisvina.

Tiesa, nemaža dalis nuteistųjų pripažino – ir jiems teko atsidurti panašiose situacijose. Todėl filmas taip rezonavo, problemos buvo pažįstamos.

Filmo siužetas primena dabartinę situaciją Lietuvos įkalinimo įstaigose, kur pastaruoju metu kalinių subkultūra keičiasi ir dalinasi į dvi grupes – išnaudotojus ir išnaudojamuosius. Dažnai išnaudojami asmenys bijo apie tai kalbėti viešai, o tie, kurie galėtų jiems padėti, į situaciją nesigilina arba jos netgi nežino. Taip karuselė toliau sukasi ratu, panašiai taip filme Olegas vis grįžta pas savo išnaudotoją.

Jūsų nuomone, ką galėtų padaryti Lietuvos įkalinimo sistema, siekiant pagerinti situaciją joje?  

Neretai žmogui prisiimti atsakomybę ir pačiam imtis atitinkamų veiksmų stabdo ryžtingumo trūkumas, nežinojimas, ką daryti, kur kreiptis. Pareigūnų bendruomenėje turime būti tie, kurie gali padėti, gali suteikti informaciją.

Peržiūrų metu atsiskleidė ši problema – nedidelis nuteistųjų pasitikėjimas pareigūnais. Aptariant filmą, išsiskyrė nuomonės dėl herojaus kreipimosi pagalbos į pareigūnus. Dalis teigė, kad tai geras sprendimas, tačiau nemažai sakė, kad patys to nedarytų, nes netiki, kad pareigūnai galėtų jiems padėti.

Tai svarbus dalykas, į kurį būtina atkreipti dėmesį. Pasitikėjimas pareigūnais šiuo lygmeniu turi būti didinamas, savo nuoširdžiu darbu turime įrodyti, kad siekiame žmonėms padėti.

Kitas dalykas, Lietuvos bausmių vykdymo sistema daugelį metu buvo uždara. Jai nuolat trūko tinkamo politikų dėmesio, visada buvo skiriamas nepakankamas finansavimas. Tokia susiklosčiusi situacija sudarė sąlygas neigiamoms tendencijoms sistemoje plisti.

Turime problemų ir neslepiame to. Turime būti atviri visuomenei, kalbėti apie savo džiaugsmus ir rūpesčius viešai, nes per 30 nepriklausomybės metų to labai trūko. Šioje sistemoje dirba nuostabūs žmonės, kurie tiki tuo, ką daro. Nežiūrint į dažnai neigiamą visuomenės požiūrį į save, jie keičia nusikaltusiųjų asmenybes, stengiasi grąžinti juos į pilnavertį gyvenimą visuomenėje.

Tačiau tuomet kyla retorinis klausimas – ar mūsų visuomenė yra pasirengusi šiuos žmones priimti?

Ar ateityje esate numatęs dar kokių socialinių projektų?

Galiu patikinti, kad Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos kolektyvas ateityje tikrai organizuos ir prisidės prie projektų, kuriais sieksime atkreipti dėmesį į įsisenėjusias bausmių vykdymo sistemos problemas. Kelsime klausimus dėl mūsų darbuotojų gerovės kūrimo bei sieksime tinkamo valdžios atstovų dėmesio šios srities specialistams.

Darius Čekavičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2021-10-08
LTPF informacija

Susiję straipsniai

Naujausi straipsniai
Load More