Š.m. sausio 20 d. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos profesinių sąjungų atstovai iš Šiaulių, Kauno ir Klaipėdos apskričių susitiko su naująja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovybe.
Pasak Sauliaus Tamulevičiaus, PAGD direktoriaus pavaduotojo, departamentas tikisi konstruktyvaus bendradarbiavimo.
„Ką mes galime kartu nuveikti, atskirai nepadarysime“, – kalbėjo PAGD direktoriaus pavaduotojas.
Apžvelgdamas finansinę padėtį S.Tamulevičius sakė, jog lyginant su praėjusiais metais PAGD biudžetas yra didesnis 146 mln.Eur (2024 m. – 139 mln.), iš jų darbo užmokesčiui – 106 mln.Eur, aprūpinimui virš 6 mln. Eur, pastatams atnaujinti – 1,5 mln.Eur, pareigybėms komplektuoti – 2,6 mln. Eur.
Naujoji PAGD vadovybė nusiteikusi rimtam darbui. Jos planuose – darbo užmokesčio sistemos peržiūrėjimas, šiuo klausimu jau dirba sukurta darbo grupė, kurios išvadų tikimasi sulaukti dar šio mėnesio pabaigoje, kad įvertinus būtų galima diskutuoti apie pokyčius tiek su socialiniais partneriais, tiek su Valdymo komiteto, tiek ir Tarybos nariais. Tai apims ir viršvalandžių apmokėjimą, kuris šiuo metu kelia daug klausimų, nes vieniems mokamas, kitiems – ne ir pan.
S.Tamulevičius akcentavo, kad PAGD vadovybė nori pakelti atlyginimus, tačiau kokios galimybės tai padaryti realybėje, kol kas neaišku.
Vienas pirmųjų darbų – pareigybių suvienodinimo klausimas. Pasak Gediminos Šukštos, PAGD Pajėgų valdymo valdybos viršininko, tikimasi jį užbaigti per pirmąjį šių metų ketvirtį, pristatyti bendruomenei, socialiniams partneriams. Siekiama, kad būtų užtikrinta 70 proc. parengties tarnyba. Tačiau tai galioja iš anksto planuojant, ir neabejojo, jog pasitaikys atvejų, kai dėl netikėtų atvejų – ligos ar kitų nenumatytų dalykų, gali būti, kad tarnyba ir neatitiks siekiamybės.
Dėl Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų jungimo prie Priešgaisrinės apsaugos tarnybos, PAGD vadovybė sakė, jog šis klausimas priklausys nuo Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos pozicijos, nes į Vyriausybės programą jis nebuvo įtrauktas, be to ir savivaldybių nuomonė skiriasi.
Kaip tik vakar Vidaus reikalų ministras viešai išdėstė savo poziciją, jog nemato poreikio jungti Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų prie PAGD.
Jau kažkiek susipažinęs su PAGD specifika ir vykdomais projektais, S.Tamulevičius akcentavo, kad mato, jog kai kuriose srityse trūksta sistemos.
„Štai pavyzdžiui dabar statoma Elektrėnų gaisrinė, tačiau mes neturime visoms gaisrinėms tipinio projekto, kuris kartu spręstų ir jūsų keliamus klausimus ir dėl to, kur treniruotis ugniagesiams, kad nėra kažkokių kopėčių treniruotėms ir pan. Vieningas projektas spręstų daugelį klausimų“, – sakė PAGD direktoriaus pavaduotojas.
LTPF atstovai kėlė klausimą dėl dieninėse pamainose dirbančiųjų įtraukimo į pamainą, kai jie pavaduoja pamainos vadą ir dėl gelbėjimo darbų vadovo funkcijų. Profesinių sąjungų atstovų nuomone, minėti pareigūnai neatlikdami profesinių normatyvų, gali pritrūkti įgūdžių incidentų likvidavimo atveju, tai kelia grėsmę ir jų pačių gelbėjimo darbų saugumui. Dėl nekomplekto skyriuose, dažnai kyla būtinybė padėti išsidėstyme, rankovių linijų tiesime.
Į tai G.Šukšta atsakė, jog dienomis dirbančių pareigūnų įtraukimas į pamainą turėtų tapti reta išimtimi ir priminė, kad gelbėjimo darbų vadovas negali laikyti švirkšto ar žarnos, t.y. tiesiogiai dalyvauti gaisro gesinimo darbuose, jis yra kviečiamas esant dideliam gaisrui ir jo funkcija organizuoti ir koordinuoti PGP ir kitų pajėgų veiksmus.
PAGD direktoriaus pavaduotojas S.Tamulevičius į klausimą dėl pareigūnų vertinimų, kol kas neturėjo atsakymo. Anot jo, visos viltys dedamos į biudžeto peržiūrėjimą, jeigu jis bus.
„Kadangi dar nesame iš VRM gavę lentelės, kurioje galėtume matyti mažiausius koeficientus ir palygintus statutinių pareigūnų atlygius, nežinau, kurioje vietoje lentelėje atsidurtų ugniagesiai, bet mano nuomone, mūsų tarnyboje pradedančių dirbančiųjų koeficientai galimai – žemiausi“, – kalbėjo PAGD direktoriaus pavaduotojas.
Kilus diskusijai dėl teismo procesų, kai pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos skubotai, o vėliau sugrąžinamas teismo, išmokant nemažas lėšas, žalos pačiai tarnybai, nes prarandamos nemenkos lėšos bei keliant klausimą dėl apdaužomų automobilių ir žalos už juos išieškojimo, PAGD direktorius atsakė, kad ši vadovybė – nebus baudėja ir žalų išieškotoja.
„Mums svarbu ne tik atliktas tyrimas, bet ir pareigūno veiksmai bei jo paties pozicija, kaip viskas vyko. Tad tikrai į pareigūnus žiūrim geranoriškai, pasitikime ir tikime, o ne žūtbūt norime ką nors nubausti“, – sakė S.Tamulevičius.
PAGD direktoriaus pavaduotojas pasidžiaugė, kad departamente atsirado pareigybė, kurios funkcija – istorinės atminties išsaugojimas ir tikisi, kad turtinga ir įdomi PAGD istorija ne tik bus išsaugota, bet galbūt netgi eksponuojama muziejuje. Kalbėta ir apie vadovų rezervą, kuris dėliojamas.
„Norime turėti tikrą rezervą, ne tik sąrašą, tad turime sukurti mechanizmą, kuris veiktų. Nes jeigu mes investuojame į žmogų, jis turi būti suinteresuotas likti pareigose“, – sakė S.Tamulevičius.
Profsąjungų atstovai kėlė atrankų komisijų sudarymo klausimą, teigdami, kad ne visada jų metu išrenkami tinkamiausi darbuotojai. PAGD teigė, jog stebės procesą ar pasiteisins komisijos, sudarytos iš tos vietovės, kurioje laisva pareigybė, valdybos narių.
PAGD direktoriaus pavaduotojas informavo, kad pavyko rasti konsensusą su Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisijos vadovu, kad kai vykstama sveikatos tikrintis, būtų skirta tiek kvotų ir tokiam skaičiui pareigūnų iš konkrečios vietovės ar įstaigos, kad susidarytų vienas ekipažas ir nereikėtų vykti po vieną. Pareigūnai kėlė ir parkavimo mokesčio klausimą, kol kas klausimas neišspręstas, tačiau PAGD vadovybė dėl jo jau kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę.
Dėl profilaktinių patikrinimų vairuotojams, susitarta su Medicinos centru, jeigu PAGD pareigūnas tuo pat metu atlieka ir priklausantį medicininį patikrinimą, bet jam reikia ir vairuotojo sveikatos pažymėjimo, tiek B, tiek C kategorijos, vairuotojo sveikatos patikrinimas bus atliktas nemokamai.
Naujieji PAGD vadovai sakė nustebę, jog nėra uniformos dėvėjimo aprašo, tad žada tai ištaisyti, kartu ir peržiūrėti kokių uniformos dalių reikia kabinetuose dirbantiems pareigūnams, ir kokių – vykstantiems į gaisrus. Sudaryta darbo grupė dėl uniformos tobulinimo. Anot S.Tamulevičiaus, norima, kad jeigu atsirastų kokios naujos uniformos dalys, tai jomis per 1-2 metus būtų aprūpinti visi pareigūnai, nežiūrint į krepšelį.
Kalbant apie uniformą, LTPF profesinių sąjungų atstovai paklausė ir apie kvėpavimo aparatų „Drager“ atnaujinimą, kurie darbe žūtbūt reikalingi bei išsakė, kokios problemos dėl jų kokybės kyla. Šį klausimą PAGD atstovai sakė pasižymės ir pasidomės situacija. Taip pat pareigūnai kėlė vadų rotacijos klausimą.
PAGD atstovai atsakė, kad planuose yra tarnybos viršininko rotacija, tačiau ar ji bus ar ne, ar tam bus bendruomenės palaikymas, kol kas neaišku.
Užklausus apie gaisrinių renovaciją, S.Tamulevičius kalbėjo, jog yra visas sąrašas, kur reikalingi atnaujinimai. Kadangi šiemet nėra numatyta ES lėšų tokiems objektams, PAGD ketina juos vistiek parengti, kad vos tik tų lėšų atsiras, nedelsdami galėtų pateikti projektus. Tokių objektų yra 7. Šiemet yra numatyta pradėti pirmuosius gaisrinės Lentvaryje statybų darbus, po šio objekto sektų Kuršėnų gaisrinė.
PAGD vadovybė, kalbėdama apie ne komplektą, pasidalino informacija, jog praėjusiais metais Ugniagesių mokykloje konkursas buvo šeši pretendentai į vieną vietą, šiemet – trys į vieną vietą. Tačiau, anot S.Tamulevičiaus, didžiausia problema yra ne su jaunesniąja, o viduriniosios grandies pareigūnų trūkumu.
Šiaulių apskrities profesinės sąjungos atstovai kėlė valstybės rezervo aptarnavimui etatų nebuvimo klausimą, kuris ganėtinai įsisenėjęs, taip pat – dėl etatų trūkumo Šiaulių PGV trečiojoje komandoje, kurioje belikęs tik komandos viršininkas ir specialistė. Profesinių sąjungų atstovai turėjo ir kitų klausimų, tad susitikimas vyko daugiau nei dvi valandas.
PAGD atstovai nurodė kontaktinį asmenį, su kuriuo galima susisiekti kilus spręstinų klausimų bei akcentavo, kad ypač sieks, jog informacija, kurią pateikia vadovams, pasiektų ir darbuotojus, nes kol kas, anot jų, ne visur komunikacija yra sklandi.
„Geresnei komunikacijai skirsime dėmesį, kad ne tik turėtume kaip tai daryti, pvz. intranetą, bet ir priemones, kuriomis ugniagesiai atvykę į pamainą galėtų tai daryti, susipažinti su visa reikiama informacija, naujovėmis, dokumentais“, – sakė S.Tamulevičius, PAGD direktoriaus pavaduotojas.
