Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba ir arba VSAT) valdymo komiteto posėdyje Tarnyba pristatė 2025 metų finansinę padėtį.
„Mes įtarėme, kad skirti asignavimai gali kelti rūpesčių, vykdant patikėtas VSAT funkcijas, bet kad padėtis yra dar blogesnė – sužinojome per šį komiteto posėdį, o tai iš ties neramina. Vertinant tai, šiais metais profesinė sąjunga turės ką veikti ir be darbo neliks. Eilinį kartą įsitikinome, kad buvusios vidaus reikalų ministrės kalbos apie didesnius asignavimus ir reikšmingą pareigūnų algų padidėjimą, buvo tik eilinis piaras viešojoje erdvėje“, – sakė Žygimantas Kalpokas, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas.
Pasak Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės pavaduotojo, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Rimanto Liepos, VSAT Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybos viršininkas Virgaudas Lukoševičius finansinę padėtį pristatė be optimizmo, nes šiems metams VSAT skirtas finansavimas yra toks, kad tenkina tik minimalius poreikius. Tačiau VSAT atstovai teigė turintys vilties, kad biudžetas bus perskirstytas, o lėšos tiek atlyginimams, tiek transportui, infrastruktūrai bus padidinti tiek, kad atitiktų poreikį.
Valdymo komitete buvo susitarta, kad dėl biudžeto perskirstymo ir papildomų lėšų VSAT teks pakovoti visiems, pirmiausia Tarnybai, taip pat ir profesinėms sąjungoms, atstovaujant narių interesams ir teisėtiems lūkesčiams.
„VSAT skirtų lėšų yra gerokai per mažai. Profesinės sąjungos nuomone, ši suma turėtų būti bent jau 20 proc. didesnė“, – po Valdymo komiteto posėdžio sakė Rimantas Liepa.
Kitas klausimas Valdymo posėdyje – dėl Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje numatytų papildomų garantijų – 2 papildomų poilsių dienų, skirtų savišvietai ir savanorystei bei iki 5 dienų sveikatai gerinti – profesinių sąjungų nariams įgyvendinimo.
Tarnybos atstovai pasidalino nuogąstavimais, kuriuos jiems išsakė kai kurie vadovai ir užkardų vadai, kad dėl Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje nustatytų papildomų poilsio dienų savišvietai, savanorystei, sveikatai gerinti užkardose kyla problemų, sunku sudaryti darbo grafikus.
Valdybos posėdyje dalyvavusios kitos profesinės sąjungos atstovai pasiūlė, kad kaip dabar daroma, kai dienos skirtos savišvietai ir savanorystei yra planuojamos prie kasmetinių atostogų, taip galima padaryti ir su dienomis, skirtomis sveikatai gerinti, kad užkardų vadams būtų lengviau organizuoti tarnybą. Ir nors toks pasiūlymas tiktų VSAT ir ji jam pritartų, partnerių siūlymams nepritarė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė ir Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga.
„Kategoriškai tokiam siūlymui nepritarėme. Svarbiausias argumentas, kad neįmanoma suplanuoti nei savo sveikatos būklės, nei ligų. Antra, pasitaiko, kad rekomendacija statutinėse įstaigose palaipsniui virsta prievole. To nenorėtume, nes sveikata – dalykas rimtas ir svarbus. Mums pavyko pagrįsti ir įtikinti, kad toks sprendimas negali būti priimtas, o išankstinių planavimų dėl sveikatai gerinti skirtų dienų neturi būti, nes tai prarastų Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje apibrėžtos papildomos garantijos naudą ir svarbą“, – sakė R.Liepa.
Kadangi VSAT atstovai sutiko su LTPF ir Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos išsakytais argumentais, buvo paprašyta, kad pasieniečiai nepiktnaudžiautų jiems suteiktomis papildomomis garantijomis, o paskutiniais metų mėnesiais, prieššventiniu laikotarpiu, kuris būna ypač sudėtingas, naudoti dienas sveikatai gerinti tik esant rimtiems sveikatos sutrikimams.
Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga patikino, kad jos nariai yra sąmoningi ir tikisi, jog išgirs šiuos prašymus.
VSAT taip pat pristatė išmokų nelaimės atveju mokėjimo tvarką. Nelaimės atveju, mirus artimajam ar giminaičiui bus išmokama ta pati suma kaip ir praėjusiais metais – 500 eurų.
Į tai reagavo kiti partneriai, sakydami, jog reikia susiaurinti giminaičių sąrašą ir skirti pašalpą mirus tik patiems artimiausiems. Tačiau ir šiam siūlymui Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija ir Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga nepritarė, sakydamos, jog tolimas giminaitis gali būti labai artimas šeimos narys, nes gyvenime yra labai daug įvairių situacijų, ir pasiūlė tvarkos nekeisti.
VSAT išgirdo ir paliko galioti iki šiol veikusią nuostatą nepakeistą.
LTPF ir Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga primygtinai paprašė VSAT vadovybės dar kartą priminti užkardų vadams ir kitiems vadovams kaip veikia ir galioja Nacionalinė kolektyvinė sutartis, akcentuojant kada reikalingas jų pritarimas, o kada jo nereikia ir kodėl vadovai negali įtakoti sprendimų dėl minėtos Sutarties įgyvendinimo.
„Turėjome paprašyti priminti vadovams ir užkardų vadams teisinius Sutarties įgyvendinimo aspektus, nes pastebėjome, kad kai kurie pradėjo piktnaudžiauti savo viršenybe ir, esame gavę signalų, jog pažeisdami teisės aktus, tiesiog neišleidžia pareigūnų sveikatintis, nors neturi tokios teisės. Mūsų profesinė sąjunga įspėjo, jog jeigu ir toliau tai tęsis, pareigūnai nebus išleidžiami sveikatintis, kreipsimės į atitinkamas institucijas, kad pažeidinėjama tvarka, o vadovai viršija savo įgaliojimus“, – sakė R.Liepa.