Lapkričio 22–25 d. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) nariai kartu su Kalėjimų departamento bei kitų profesinių sąjungų delegatais viešėjo Norvegijoje – Kongsvingeryje bei Lilestrome. Vizito tikslas – geriau susipažinti su pavyzdine laikomos Norvegijos bausmių vykdymo sistemos ypatybėmis bei profesinių sąjungų veikla.
Šis susitikimas – projekto „Kokybiškos Lietuvos pataisos tarnybų sistemos kūrimas“ dalis. LTPF atstovavo federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė, Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos pirmininkas bei LTPF pirmininkės pavaduotojas Darius Čekavičius, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovė, dirbanti Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje, Ina Širvinskienė ir Lietuvos probacijos tarnybos profesinės sąjungos pirmininkė Božena Stankevič.
Norvegijos delegaciją sudarė Norvegijos kalėjimų tarnybos direktorato koordinatorė Torunn Hasler, Norvegijos kalėjimų tarnybos Innlandet administracinio vieneto vadovas Knut Are Svenkerud, Norvegijos pataisos pareigūnų profesinės sąjungos NFF (Norsk fengsel og friomsorgsforbund) pirmininko pavaduotojas Tom Svarva, Norvegijos pataisos pareigūnų profesinės sąjungos KY (Kriminalomsorgen Yrkesforbund) pirmininko pavaduotojas Sven Erik Rath bei kt. delegatai. Tuo metu Lietuvos Kalėjimų departamentui susitikime atstovavo Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotoja Ligita Valalytė bei direktoriaus patarėjas Česlovas Jocius.
Vizito metu Lietuvos profesinių sąjungų atstovai turėjo galimybę susipažinti su Kongsvingerio kalėjimo ir Kalėjimų tarnybos mokyklos Lilestrome veiklos ypatybėmis. Pastarojoje Norvegijos kolegos išsamiai pristatė, kaip rengiami šios mokyklos kursantai. LTPF atstovams taip pat suteikta galimybė gyvai stebėti kursantų kovinio pasirengimo pratybas.
Bendras darbas, o ne priešprieša
Pasak L. Soščekienės, ši išvyka išties buvo naudinga. Kaip specialistams – dėl galimybės geriau įsigilinti į Norvegijos bausmių vykdymo sistemos modelį; kaip profesinių sąjungų nariams – dėl gerųjų praktikų. Vis tik Norvegijoje socialinis dialogas itin aukšto lygio, o profesinių sąjungų judėjimas vienas stipriausių.
„Daug kam vertėtų pasimokyti iš Norvegijos kolegų. Ne tik gilinomės, kaip organizuojami darbai, kokiomis sąlygomis gyvena nuteistieji, bet ir buvome maloniai nustebinti, kaip konstruktyviai kartu dirba darbdaviai ir profesinės sąjungos, – sako ji. – Profesinės sąjungos čia priimamos kaip natūrali darbovietės dalis be jokio neigiamo darbdavio požiūrio. Kiek supratome, skirtingai nei Lietuvoje, čia nebūna priešpriešos, ginčai sprendžiami civilizuotai. Net jei ginčai pasiekia teismą, nepereinama į asmeniškumus, pykčius – kiekviena pusė tiesiog dirba savo darbą.“
Tuo metu Lietuvos probacijos tarnybos darbuotojų atstovei B. Stankevič įstrigo, kad Norvegijos kolegos nuolat pabrėždavo atvirumą. Ten vyrauja požiūris, kad be jo toli nenueisi. Tai suprantama ir kaip atvirumas dialogui, ir aiškumas, skaidrumas, kai reikiama informacija pateikiama ant stalo. Paprastas pavyzdys: žmonės nori didesnių algų, bet negauna. Pareigūnai nepatenkinti, nesupranta, kodėl taip yra – tai natūralu. Visgi, jei būtų pateikiama aiški informacija, kodėl taip yra, kur ir dėl kokių priežasčių skirstomi riboti pinigai, būtų matoma reali situacija. Nuo to atsispyrus, jau būtų galima derėtis, ieškoti galimybių.
„Juk darbdavys ir profesinių sąjungų atstovai siekia to paties tikslo – kad organizacijai ir pareigūnams būtų kuo geriau. Negali būti tokio požiūrio, kad „aš viršesnis – bus kaip pasakiau. Dėl to svarbu kalbėtis be baimės apie tai, kas svarbu, ir ieškoti sprendimo kartu“, – pasakoja B. Stankevič.
Beje, pasak jos, susitarta, kad kolegos iš Norvegijos atvyks kitų metų pradžioje, kuomet dalyvaus susitikime su darbdaviu ir probacijos tarnybos pareigūnais, kad suprastų silpnąsias vietas ir vėliau pateiktų rekomendacijų, kaip gerinti padėtį. Šiuo metu informacija iš pareigūnų skirtinguose skyriuose kaip tik renkama aktualiausia apie prioritetus ir esmines tarnybos problemas.
Reikia perimti naujoves
Pravieniškių pataisos namuose dirbanti pareigūnė I. Širvinskienė irgi pabrėžė, kad turime mokytis iš norvegiškos sistemos.
„Įdomu palyginti su lietuviškomis institucijomis. Esame atsilikę mažiausiai 30 metų. Daug naujovių Lietuvoje neįdiegta, nors norvegų praktika jau įrodė daugybės priemonių naudingumą, – sako pareigūnė. – Keliavau turėdama tikslą susirinkti kuo daugiau konkrečių idėjų, ką galėtume pritaikyti Lietuvoje, ko mes, kaip profesinės sąjungos, turėtume prašyti iš vadovų, dėl kokių konkrečių pokyčių pirmiausia turėtume dirbti kaip profesinės sąjungos.“
Pavyzdžiui, jai ypač įsiminė, kad Norvegijoje rastas būdas, kaip sulygiuoti nuteistuosius, dėl ko ten nesiformuoja subkultūros. Pradedant nuo gyvenimo po vieną kamerose, baigiant apsipirkimu įstaigos parduotuvėje – tvarka visiems vienoda. Kol kas Lietuvoje to dar nėra.
Taip pat pareigūnė atkreipė dėmesį, kad Norvegijoje beveik nėra ne profesinės sąjungos narių. Pareigūnai suinteresuoti į jas stoti. „Ten aiškiai dirbama kartu – darbdavys ir išrinktas profesinės sąjungos atstovas sėdės prie derybų stalo, kol susitars dėl abiem pusėms tinkamo rezultato“, – teigia ji.
Pareigūnams atstovaujantis profesinės sąjungos pirmininkas nedirba tiesioginio darbo. Jis atleidžiamas nuo tiesioginių pareigų, paliekant pilnavertį atlyginimą. Nors kiekvieną dieną eina į darbą, pagrindinė jo ar jos užduotis – atstovauti pareigūnams ir su darbdaviu derinti visas su darbu susijusias problemas.
„Beje, šita mokymo išvyka – ne vienkartinė. Pagal šį projektą laukia daugiau vizitų – 3 Lietuvoje ir 3 Norvegijoje. Netgi planuojama, kad kolegos pareigūnai iš Norvegijos atvyks padirbėti, kad geriau įvertintų mūsų bausmių vykdymo sistemą. Iš jų du dirbtų Pravieniškių pataisos namuose, du Vilniaus pataisos namuose“, – prideda I. Širvinskienė.
Tarptautinio bendradarbiavimo esmė ir tikslas
Norvegijoje ne pirmą kartą lankęsis Vilniaus profesinės sąjungos pirmininkas D. Čekavičius džiaugėsi, kad pavyko užmegzti tiesioginį kontaktą su Norvegijos Kalėjimų tarnyboje veikiančių profesinių sąjungų atstovais.
Pasak jo, 2022 m. kovą, per pirmąjį vizitą, jį nustebino didelis Norvegijos kolegų susidomėjimas, kai prisistatydamas jis informavo, kad yra darbuotojų atstovas.
„Kolegos iš Norvegijos aktyviai domėjosi, kaip atstovaujama mūsų sistemos darbuotojams, kokios yra mūsų socialinės garantijos. Tuomet susitikau su NFF bei KY profesinių sąjungų pirmininkais ir aptarėme galimo LTPF bei jų profesinių sąjungų bendradarbiavimo galimybes. Esu labai dėkingas Norvegijos kalėjimų tarnybos direktorato koordinatorei Torunn Hasler už tai, kad ji sugebėjo šio projekto rėmuose suteikti galimybę mūsų šalių profesinėms sąjungoms susipažinti bei padėti pamatus glaudžiam bendradarbiavimui“, – prisimena LTPF pirmininkės pavaduotojas.
D. Čekavičius primena, kad šio projekto esmė yra susipažinti su Lietuvos bei Norvegijos kalėjimų tarnybose veikiančių profesinių sąjungų sandara, veikimo metodais bei modeliais, Nacionalinėmis bei šakos kolektyvinėmis sutartimis. Bendradarbiaujant bus siekiama perimti partnerių gerąją praktiką socialinio dialogo su darbdaviu bei darbuotojų saugos bei sveikatos apsaugos srityje. O jo pagrindinis tikslas – pritaikius šio tarptautinio bendradarbiavimo metu įgytas žinias bei kompetencijas bei padedant Norvegijos profesinių sąjungų kolegoms pasirašyti naują Lietuvos kalėjimų bei probacijos tarnybų šakos kolektyvinę sutartį.
2022-12-05
LTPF informacija
