Š.m. sausio 30 d. Lietuvos probacijos tarnybos iniciatyva vyko susitikimas su profesinių sąjungų atstovais apie probacijos bendruomenei aktualius klausimus, išlaidas veiklai bei darbo užmokesčio didinimo tendencijas. Susitikime dalyvavo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė L.Soščekienė, LTPF filialo Lietuvos probacijos tarnybos profesinės sąjungos pirmininkė Rasa Erstikytė-Petrauskė, valdybos narė Eva Deveikytė, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas V. Jagminas, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas K. Pauliukas, šios profesinės sąjungos atstovė Sonata Damidavičienė.
Siekis – didinti darbo užmokestį
Probacijos tarnybos direktorius Romas Ostanavičius pasidalino informacija apie priemones darbuotojų darbo užmokesčio didinti. Pirmiausia, pasak R.Ostanavičiaus, tai daryti ketinama veiklos vertinimo metu, mažiausius pareiginės algos koeficientus turintiems pareigūnams padidinant pareiginės algos koeficientus, o vėliau, per 2025 -uosius metus, ketinama peržiūrėti kitų darbuotojų pareiginės algos koeficientus.
Anot R.Ostanavičiaus darbo užmokesčio didinimo probacijos tarnyboje klausimu jis jau kalbėjosi su naujuoju teisingumo viceministru ir sutarė, kad viceministrui bus pristatyti detalizuoti tarnybos lūkesčiai, dėl kurių įgyvendinimo arba neįgyvendinimo turės apsispręsti Teisingumo ministerija.
Pasak Probacijos tarnybos Strateginio planavimo ir finansų skyriaus vedėjos Rasos Šošic, tarnybai šiems metams skirta 14 mln.179 tūkst. Eur., iš jų darbo užmokesčiui – 10 mln. 366 tūkst. Eur., tai – šiek tiek daugiau negu 2024 metais. Iš šios sumos papildomai skirta 289 tūkst.Eur. statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, 218 tūkst.Eur – projekto veiklų tęstinumui, 31 tūkst.Eur. – stažų didinimui, didžiausia suma – 484 tūkst. Eur. – Baudžiamojo kodekso naujųjų nuostatų įgyvendinimui, 2 tūkst.Eur. – – minimalių koeficientų didinimui.
Apžvelgdami praėjusius metus, Probacijos tarnybos atstovai pasidžiaugė, kad pavyko įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, o naujas biudžeto reglamentavimas leido sutaupytas darbo lėšas panaudoti darbo užmokesčiui, ko anksčiau nebuvo galima daryti. Kaip paaiškino R.Šošic, 320 tūkst.Eur. – sutaupyta, nes praėjusiais metais elektroninio monitoringo priemonėms (apykojėms) buvo išleista mažiau negu suplanuota. Sutaupyta suma praėjusių metų ketvirtame ketvirtyje leido reikšmingai padidinti darbo užmokestį nuo 200 iki 400 eurų neatskaičius mokesčių.
Probacijos tarnybos atstovai pasidžiaugė, kad praėjusiais metais galėjo išmokėti daugiau pinigų priemokoms už darbo krūvį ir už viršvalandžius. Dvigubai daugiau nei 2023 m. praėjusiais metais išleista ir butpinigiams.
Tarnyba kol kas nemažino mokamų butpinigių
Anot R.Šošic, tiek praėjusiais, tiek šiais metais Probacijos tarnyba moka 100 proc. nuomos sutarties, jeigu tai neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Lygiai taip pat kelionės išlaidos darbuotojams kompensuojamos 100 proc. o atlikus analizę pastebėta tendencija – daugiau darbuotojų naudojasi viešuoju transportu.
Kalbant apie butpinigius, Probacijos tarnybos kanclerė Erika Vaivadienė sakė, jog šiuo metu nustatyta mokėti 100 proc. pernykščio dydžio, tačiau priminė, jog tai galioja šiems metams, vėliau mokamas dydis gali būti peržiūrėtas pasikeitus finansinei situacijai.
„Gauti butpinigius nėra absoliuti teisė, tai – vadovo diskrecija, leidžianti mokėti butpinigius atsižvelgiant į turimus finansus. Visgi tarnyba pabandė išlaikyti socialinį teisingumą ir kol kas nemažino butpinigių dydžio“- paaiškino kanclerė.
Probacijos tarnyba teigia, jog šiemet galės šiek tiek daugiau lėšų skirti kvalifikacijai kelti – 50 tūkst.Eur. Tarnybinei uniformai įsigyti skirta – 172 tūkst.Eur, transporto išlaidoms numatyta – 320 tūkst.Eur., butpinigiams, kelionės išlaidoms, išeitinėms kompensacijoms ir pašalpoms – 245 tūkst.Eur., kompiuteriams įsigyti, programinei įrangai ir licencijoms – 70 tūkst.Eur., komandiruotėms – 30 tūkst.Eur.
Probacijos tarnybos vadovas, kilus klausimų dėl apykojų, akcentavo, jog šių metų 3 ketvirtyje tikimasi iki šiol naudotas apykojes pakeisti naujomis.
Atsisakant kai kurių pareigybių tarsis su darbuotojais
Šiuo metu Probacijos tarnyboje rengiamas priemonių planas Baudžiamojo kodekso naujų nuostatų įgyvendinimui, jame bus sudėlioti visi prioritetai, šį planą patvirtinti ketinama artimiausiu metu.
Kadangi buvo supaprastintas organizavimas ir funkcijų vykdymas tai kategorijai darbuotojų, kuri vykdė baudžiamojo poveikio priemonę – atimta teisė vairuoti, planuojama šių pareigybių mažinti. Šiose pareigose dirba 25 darbuotojai. Jas ketinama optimizuoti. „Vyks pasitarimas su darbuotojais, vertinsime, kiek jų norės likti dirbti, pakeitus pareigybes ir su didesniu krūviu“, – kalbėjo Probacijos tarnybos kanclerė.
Pasak Probacijos tarnybos kanclerės, nors yra numatyta 484 tūkst. Eur naujiems 20 darbuotojų, BK naujųjų nuostatų įgyvendinimui, visgi tarnyba turi norą ne priimti naujus žmones, o papildyti esamų pareigybių aprašymus naujomis funkcijomis ir tokiu būdu kelti dabar dirbantiems darbuotojams koeficientus.
Tarnybinės veiklos vertinimas ir paskatinimai darbuotojams
Profesinių sąjungų atstovai buvo supažindinti kaip ketinama didinti koeficientus darbuotojams tarnybinės veiklos vertinimo metu. Pasak Probacijos tarnybos atstovų numatyta lūkesčius viršijusiems pareigūnams didinti pareiginės algos koeficientą per 0,06: specialistams, kurių pareiginės algos koeficientai šiuo metu yra nuo 0.88 iki 0,92 (imtinai) (preliminariai – 80 pareigūnų); vyresniesiems specialistams, kurių pareiginės algos koeficientai šiuo metu yra nuo 0,99 iki 1,01 (imtinai) (preliminariai – 29 pareigūnai); vyriausiesiems specialistams, kurių pareiginės algos koeficientai šiuo metu yra nuo 1,1 iki 1,12 (imtinai) (preliminariai – 16 pareigūnų); kiekviename regioniniame skyriuje ne daugiau 5 pareigūnams, nepriklausomai nuo pareiginės algos koeficiento dydžio už viršijančius lūkesčius veiklos rezultatus ir išskirtinį indėlį į LPT tikslų įgyvendinimą didinant pareiginės algos koeficientą 0,06.
Probacijos tarnybos atstovai akcentavo, kad bus įvertinti darbuotojai ne tik keliant koeficientus, dalis jų dar gaus kitokio pobūdžio paskatinimą, kaip atostogų dienomis, vardinėmis dovanomis ir pan.
LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė paklausė ar nebus pamiršti tie darbuotojai, kurie grįžta po motinystės atostogų. Kanclerė patikino, kad ši darbuotojų kategorija nebus pamiršta.
Susitikime aptarti butpinigių skyrimo, važiavimo išlaidų kompensavimo, darbo sąlygų gerinimo klausimai bei galimybės įgyvendinti reikalingus sprendimus.
Darbuotojams svarbus įvertinimas už lojalumą
LTPF pirmininkė klausė dėl darbuotojams suteikiamų žinybinių ženklų už ištarnautus metus, ar planuoja tokius ženklus teikti kaip kitose statutinėse įstaigose, nes profesinė sąjunga sulaukė ne vieno nario pastabos, jog vieni juos gauna, kiti – ne.
„Tokie ženklai už lojalumą tarnybai yra labai svarbūs darbuotojams ir turėtų būti labai aišku, kodėl ir už ką juos žmonės gauna arba kodėl vieni gauna, kiti – ne“, – sakė LTPF pirmininkė.
Probacijos tarnyba suteikia ženklus už ištarnautus metus, bet ne visada skyrių vadovai rašo teikimus, dėl to pasitaiko atvejų, kad kai kas lieka tokių ženklų negavę. Tokios pat nuomonės buvo ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų bei Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkai. Todėl profesinių sąjungų atstovai pasiūlė teikti tokius ženklus visiems. Direktorius atsakė, jog įsivertins kiek tai tarnybai kainuotų.
Probacijos tarnyba informavo, jog praėjusiais metais buvo paskatinti 264 darbuotojai: 80 gavo vienkartines išmokas, 99 – padėkas, 29 – garbės ženklus, 49 – atostogų dienų, 7 – vardines dovanas.
Probacijos darbuotojai nenori dirbti ant suoliuko parke
LTPF filialo Lietuvos probacijos tarnybos profesinės sąjungos pirmininkė Rasa Erstikytė-Petrauskė iškėlė klausimą dėl darbuotojų sąlygų nutolusiuose padaliniuose. Ji akcentavo, jog asmenų su intensyvia priežiūra darbas dažniausiai turi būti vykdomas 4 kartus per mėnesį, be to kartais sugenda įranga (pvz.apykojės), ją reikia keisti, vesti elgesio pataisos programas, atlikti patikrinimus dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir kt.
„Ir visa tai turi būti daroma kažkur kieme ar aikštėje ant suoliuko. Kaip pareigūnai atrodo iš šalies kai miesto aikštėje priklaupę ant kelio keičia apykoję prižiūrimajam. Ar ant suoliuko, automobilio variklio dangčio veda elgesio pataisos programas?“ – klausė Rasa Erstikytė-Petrauskė.
Pasak LTPF Lietuvos probacijos tarnybos profesinės sąjungos pirmininkės, tokia situacija yra daugelyje nutolusių padalinių.
LTPF pirmininkė L.Soščekienė pritarė, kad tokia situacija nenormali, kai nėra patalpų susitikti ir vykdyti pareigas darbuotojams, patalpomis, būtinomis funkcijoms vykdyti turėtų pasirūpinti tarnybos vadovai, o ne jų ieškoti patys darbuotojai, todėl paprašė šį klausimą išspręsti per mėnesį ir informuoti apie tai darbuotojų atstovus.
Opi problema narkotikų testų kokybė ir jų atlikimas
Kitas klausimas, kuris buvo keltas – nuteistųjų tikrinimo narkotikų testais gyvenamojoje vietoje.
Pasak E.Deveikytės, pastaruoju metu nustatyta, jog visus prižiūrimuosius, kuriems paskirtas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tiek gyvenamosiose vietose, tiek įstaigoje kiekvieno kontakto metu pirmus tris mėnesius reikia tikrinti ir kontroliuoti. Darbuotojams kyla daug klausimų dėl patikrinimo, todėl paprašė Probacijos tarnybos patikslinti tvarką, aiškiai išdėstant kaip atlikti tikrinimą narkotikų testais gyvenamojoje vietoje, t.y. ar jis turi būti atliekamas automobilyje, ar namo laiptinėje, ar lauke, nepaisant oro sąlygų, ar prižiūrimųjų gyvenamosiose vietose, kaip tai padaryti nepažeidžiant prižiūrimųjų orumo, kaip tai nurodyta dokumentuose, ir kaip užtikrinti pareigūnų saugumą.
Profesinių sąjungų atstovai kėlė ir narkotikų testų kokybės klausimą, mat susidūrė su atvejais, kai tikrinamasis akivaizdžiai apsvaigęs, o testai to nerodo.
Norime iš tiesų suteikti pagalbą nuteistajam ar tik formaliai?
Kita problema, pasak R.Erstikytės-Petrauskės, pareiga nuteistiesiems atvykti į nutolusius padalinius.
„Neturėdami kuo ar už ką jie ne visada turi galimybę atvykti. Probacijos administracija žiūri paprastai: teismo sprendimų vykdymas yra nuteistojo problema. Tačiau manome, kad kiekvieno nuteistojo reintegracija, žmogiškas bendravimas ir išeičių ieškojimas, pagalbos suteikimas yra labai svarbus vykdant mūsų misiją. Todėl negalime būti abejingi jų socialinėms problemoms, o kartu užtikrinti veiksmingą probuojamojo resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Turime ne tik deklaruoti vertybes, bet ir iš tiesų būti atidūs“, – kalbėjo LTPF filialo Lietuvos probacijos tarnybos profesinės sąjungos pirmininkė.
Kilo klausimų dėl asmens duomenų saugojimo
Lietuvos probacijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovės išsakė nerimą ir dėl pastaruoju metu Rytų Lietuvos skyriuje kilusią problemą, kai iš į gydymo įstaigą vykstančio darbuotojo reikalaujama vadovui pateikti tai patvirtinančius dokumentus (apsilankymo ar registravimosi gydymo įstaigoje išrašą ar kt.).
„Ar tikrai toks duomenų rinkimas yra teisėtas ir ar būtinas? Juk dažnai vizitas pas vieną ar kitą specialistą būna tikrai asmeniškas“, – klausė Eva Deveikytė.
Į tai Probacijos tarnybos vadovybė atsakė, kad asmeniniai medicininiai duomenys nėra būtini, bet pateikti į kokią gydymo įstaigą ir kada vyksta – darbuotojas privalo.
Lietuvos probacijos tarnybos profesinė sąjunga iškėlė problemą dėl viešai DBSIS sistemoje prieinamų darbuotojų asmeninių duomenų. Administracija paprašė atsiųsti konkrečių pavyzdžių, kad būtų galima išsiaiškinti kodėl taip nutinka ir problemą išspręsti.
Abstrakcijos ir užprogramuoti nepasiekiami tikslai metinėse užduotyse
R.Erstikytė-Petrauskė kėlė ir kitus aktualius darbuotojų klausimus, dėl biurokratizmo atliekant atvejo vadybą bei metinėse užduotyse iš anksto užprogramuojama nepasiekiamus tikslus ir tai, kad skirtinguose „burbuluose“, tos pačios pareigybės metinės užduotys skiriasi, todėl paprašė į tai atkreipti dėmesį.
„Atsirado daug abstrakcijų ir neįgyvendinamų dalykų“, – darbuotojų žodžius perteikė R.Erstikytė-Petrauskė.
Probacijos tarnyba paaiškino, kad tai, kas darbuotojams atrodo biurokratinis reikalavimas, iš tiesų surastas būdas, kad atvejo vadybos atveju sprendimus priimtų ne vienas darbuotojas, kaip tai būdavo anksčiau, todėl ir atsirado reikalavimų, kurie kažkiek dubliuojasi, bet nėra pertekliniai.
Dėl metinių užduočių Probacijos tarnybos direktorius padėkojo už informaciją, ir sakė, kad to iš vadovų jie negirdėjo, tačiau būtinai atkreips dėmesį. Probacijos tarnybos kanclerė pasiūlė susijungti su tiesioginiais vadovais nuotoliniu būdu ir dar kartelį aptarti tų užduočių formavimą.
Lietuvos probacijos tarnybos profesinė sąjunga taip pat pasiteiravo dėl parkavimo vietų prie Vilniaus probacijos skyriaus, ar tai nėra tik vadovybės privilegija?
Tarnybos vadovas atsakė, kad visi stengiasi automobilių parkavimo vietomis dalintis, tačiau jų visiems neužtenka. Visgi didinti parkavimo aikštelės nėra jokių vilčių, todėl išradingai darbuotojai užstato vieni kitų automobilius, taip siekdami, kad kuo daugiau galėtų joje palikti automobilius.
Neliko nuošalyje ir virškrūvių problema, nes, pasak Lietuvos probacijos tarnybos profesinės sąjungos pirmininkės R.Erstikytės-Petrauskės, stebint pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių su nuteistais asmenimis, turimų bylų skaičių matyti, kad krūviai pasiskirstę netolygiai ir net ir po restruktūrizacijos nemažai pareigūnų, kurie viršija „eksperimentiniame” normatyvų paskirstyme nustatytas ribas – krūviai apima nuo 25 iki 52 bylų pagal skirtingus pareigybių lygius..
Profesinių sąjungų atstovai kėlė problemą, kad nepakanka diržų elektroimpulsinio prietaisui bei prašė parengti impulsinio prietaiso naudojimo instrukciją ir suformuoti kasmetinių „tazerio“ panaudojimo praktinių įgūdžių palaikymo tvarką, kaip kad turi policija.
R.Ostanavičius patikino, kad kartu su nauja uniforma, ją išduodant, bus išspręstas ir šis klausimas – pirmo ketvirčio pabaigoje – antro ketvirčio pradžioje.
Po gausybės problemų Lietuvos probacijos tarnybos kanclerė E.Vaivadienė paklausė darbuotojų atstovų dėl teigiamų įvykdytos reformos aspektų, ar juos pajuto? Į tai Lietuvos probacijos tarnybos profesinės sąjungos pirmininkė atsakė, jog teigiamas pokytis tai, jog vyriausieji specialistai, teikiantys metodinę pagalbą, turi mažiau kuruojamųjų ir todėl gali skirti daugiau dėmesio pagrindinei veiklai. Kitas teigiamas pokytis -vyriausieji specialistai, turintys pavaldžių darbuotojų, turi daugiau laiko gvildenti problemas, nes turi mažiau pavaldžių žmonių nei turėjo anksčiau pagrindinis skyriaus vadovas.
Susitikime aptarti ir kiti pareigūnams aktualūs klausimai. Susitarta, kad panašaus pobūdžio susitikimai vyks kartą per ketvirtį.
