Ar gali tiesioginis vadovas, kurio surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada peržiūrima tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje, dalyvauti toje komisijoje nario teisėmis ir balsuoti dėl savo paties surašyto vertinimo? Tokį klausimą Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) adresavo Teisingumo bei Vidaus reikalų ministerijoms po to, kai paaiškėjo, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius įsakymu nustatė tvarką, pagal kurią Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje nario teisėmis dalyvauja ir kalėjimo viršininkas arba atliekantis viršininko funkcijas, jei vertinamas pareigūnas, kuris atlieka tarnybą atitinkamame kalėjime, jam suteikta teisė ne tik dalyvauti komisijoje, bet ir vertinti savo paties surašytą išvadą.
LTPF kreipėsi ir į Kalėjimų tarnybą, prašydama pakeisti minėtą įsakymą ir numatyti imperatyvią pareigą komisijos nariui nusišalinti, kai komisija peržiūri komisijos nario parengtą vertinimą.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) nuomone, kalėjimo viršininkui neturėtų kilti klausimų ar dera nusišalinti, kai vertinamas pavaldinys, kuriam pats ir surašė veiklos vertinimo išvadą.
„Atrodytų, jog tai savaime suprantami dalykai, tačiau neseniai, vertinant Panevėžio kalėjimo Saugumo valdymo viršininko veiklą, jo tiesioginė viršininkė, ne tik dalyvavo posėdyje nario teisėmis, bet ir nenusišalino nuo balsavimo, nors buvo to prašyta ne kartą. Manome, kad kai viršininkas Tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje balsuoja dėl savo paties surašytos vertinimo anketos, ne tik pakerta pareigūnų pasitikėjimą vertinimo procedūra ir joje numatytais saugikliais, galimybe būti pervertintam kito subjekto, bet ir suponuoja akivaizdžiai neobjektyvią bei šališką vertinimo komisijos veiklą“, – sakė LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
Pasak LTPF pirmininkės, pareigūno teisė, nesutinkant su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, kreiptis į vertinimo komisiją ir prašyti ją peržiūrėti bei dalyvauti svarstyme, nustatyta Vidaus tarnybos statute ne šiaip sau.
„Vertinimo komisija tam ir yra, kad kilus abejonių pareigūnas būtų tikras, jog jo veiklos įvertinimas bus vertinamas iš naujo objektyviai, savotiška „apeliacine“ tvarka aukštesniu lygiu, kito nešališko subjekto. Negalima kalbėti apie nešališkumą, kai vadovas balsuoja dėl išvados, kurią pats parašė ir kurią pervertinti prašo pareigūnas. Darome išvadą, kad arba ši komisija sudaryta tik dėl akių, arba tai visiškas teisės aktų neišmanymas“, – sakė L.Soščekienė.
Teisinis reguliavimas numato nusišalinimo pareigą, alternatyvius tiesioginio vadovo dalyvavimo vertinimo komisijos posėdyje būdus, tačiau, kaip matome, Lietuvos kalėjimų tarnyba nustatytą teisinį reguliavimą, galimai, ignoruoja, taip didina pareigūnų nepasitikėjimą tarnyba kaip darbdaviu.
LTPF ragina Kalėjimų tarnybos direktorių skubiai papildyti ydingą įsakymą ir nustatyti pareigą vadovui nusišalinti ir nebalsuoti dėl savo paties surašytos vertinimo išvados
