Loreta Soščekienė, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė
Seimo komitetuose pradėjus svarstyti kitų metų biudžetą galutinai tapo aišku, kad jeigu bus patvirtintas toks projektas, kokį Vyriausybė pateikė Seimui, statutinės įstaigos veiks tik išgyvenimo režimu. O kai kurios funkcijos bus pasmerktos merdėti. Kaip ir naivūs norai pareigūno uniforma sudominti jaunimą, kai pradedančio pareigūno algą nuo minimalaus atlyginimo skirs vos 18 eurų.
Nors deklaruojama, kad pareigūnai tapo trečia išskirtine grupe – greta kultūros ir švietimo darbuotojų – kurios atlyginimai kils daugiau nei kitų, po šia gražia širma slypi gerokas sisteminis skurdas.
2027 metų biudžeto projekte numatyta pareigūnų atlyginimus didinti 7,5 proc., tačiau drįstame priminti, kad politikų valia jie didės ne 7,5, o 5 procentais, nes likusį 2,5 procento bazinio algos dydžio padidinimą derybose išsikovojo pačios profesinės sąjungos.
Nors atlyginimai didės, o vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas neslepia, jog jo lūkestis buvo kur kas ambicingesnis – 15 proc., jų augimas yra per menkas, kad pradedančiojo pareigūnų atlyginimas artėtų prie šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Realybėje pradedantysis pareigūnas gauna vos už minimalią algą didesnį atlyginimą. Priminsiu, Lietuvoje minimalią algą galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Pagal federacijos skaičiavimus, minimali mėnesinė alga po mokesčių 2027 metais siektų apie 902 eurus, o tarnybą pradedančio pareigūno atlyginimas – apie 920 eurų. Nesunku apskaičiuoti skirtumą, kuris sieks vos 18 eurų. Tiek pareigūną skiria nuo nekvalifikuoto darbininko.
Tai leidžia drąsiai konstatuoti, kad eilės Vyriausybių programiniai įsipareigojimai statutiniams pareigūnams tebuvo gražūs žodžiai. Pamiršti vos priėmus programas.
Pateiktame biudžete matomas 921,8 milijono biudžetas visai VRM sistemai. Deja, rimti, kasdieniai poreikiai, kuriems reikia taip pat milijonų, palikti paraštėse.
Tai reiškia, kad mūsų tarnybos negalės atlikti visų funkcijų 100 procentų, nes neturės pajėgų, įrankių ir technologijų.
Nenorime priešinti krašto gynybos, kuriai planuojama skirti apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5 procentus BVP, ir vidaus saugumo, tačiau valstybės saugumas neprasideda ir nesibaigia vien kariuomenės finansavimu.
Pasigirsta politikų minčių pasinaudoti NATO Hagos viršūnių susitikime numatyta galimybe ne mažiau kaip 3,5 procento BVP skirti pagrindiniams gynybos poreikiams ir iki 1,5 procento – platesnėms su gynyba bei saugumu susijusioms investicijoms, atitinkančioms NATO nustatytus kriterijus.
NATO pripažįsta, kad nacionalinio saugumo srityje svarbią vietą užima ir kritinės infrastruktūros apsauga, civilinė parengtis, visuomenės atsparumas, kibernetinis saugumas ir valstybės gebėjimas veikti krizinių situacijų metu.
Lietuvos atveju 1,5 procento BVP sudarytų apie 1,44 mlrd. eurų. Būtina įvertinti galimybes dalį platesnio saugumo investicijų nukreipti vidaus saugumo sistemos pajėgumams stiprinti.
Tačiau nepriklausomai nuo šių galimybių nacionaliniame biudžete vis tiek privalo būti numatytas pakankamas ir stabilus statutinių tarnybų finansavimas, nes kitaip valstybė tiesiog negalės užtikrinti veiksmingo atsako į grėsmes, jeigu tarnybose trūks pareigūnų, o turimi žmogiškieji ištekliai bus nuolat alinami nepakankamo finansavimo, didelių darbo krūvių ir nekonkurencingo darbo užmokesčio. Nekomplektas vien policijoje šiuo metu siekia 22–23 proc., apie 1500 pareigūnų.
Jau ne vienerius metus kartojame, kad dėl vidaus saugumo kaip prioriteto ir statutinių įstaigų nuoseklaus finansavimo būtina numatyti finansinius įsipareigojimus, VRM sistemai, kaip ir KAM, skiriant aiškų BVP procentą.
Finansavimas turi būti siejamas su konkrečiais tikslais – konkurencingu pasieniečio, policininko, ugniagesio, muitininko ar kito statutinio pareigūno darbo užmokesčiu, pakankamu pareigūnų skaičiumi, tinkamu jų aprūpinimu, profesiniu rengimu ir realiai veikiančiomis socialinėmis garantijomis.
Vidaus saugumo finansavimo mechanizmas turėtų būti sukonstruotas taip, kad nebūtų galimybės politikams daryti jam įtaką, jis atitiktų realius poreikius ir būtų nuolat vertinamas kaip prioritetas, nes niekas nebeturės reikšmės, jei ims šlubuoti vidaus saugumas.
Jeigu valstybė pripažįsta vidaus saugumą nacionalinio saugumo dalimi, tai turi atsispindėti ne tik strateginiuose dokumentuose, bet ir konkrečiose biudžeto eilutėse.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija ragina XXI Vyriausybę ir Seimą iš esmės peržiūrėti visų statutinių tarnybų finansavimo prioritetus, numatyti papildomas lėšas statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui ir užtikrinti, kad jo didinimas būtų realus, nuoseklus ir apimtų visas pareigūnų grandis.
