Ugniagesių bendruomenė džiaugiasi, kad gesinęs gaisrą ir vos pats nežuvęs jų kolega, pagaliau gaus jam priklausančią kompensaciją už sutrikdytą sveikatą, kurios sumokėti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba nenorėjo dėl to, kad ugniagesys, jų nuomone, sąmoningai pažeidė saugumo taisykles.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį, įpareigojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą pašalinti pažeidimą bei priimti sprendimą išmokėti pareiškėjui priklausančią Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyto dydžio piniginę kompensaciją. PAGD turės kompensuoti, dėl bylinėjimosi ugniagesio patirtas advokato išlaidas.
Pasak Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininko Juozo Pociaus, gaisras – visada yra sudėtinga situacija – reikalaujanti greitų veiksmų stresinėje situacijoje, todėl mano, kad jeigu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vidaus tyrimų skyriaus darbuotojai, prieš priimdami sprendimą tarnybiniame tyrime, būtų atvykę ir pasižiūrėję, kokioje aplinkoje ir sąlygomis dirbo ugniagesys, tikriausiai nebūtų buvusios neigiamos išvados, o vėliau ir bylinėjimosi proceso, o gaisre nukentėjusiam ugniagesiui kompensacija būtų sumokėta iškart. Tokiu atveju, anot J.Pociaus, nei viena pusė nebūtų nukentėjusi, o PAGD neturėtų nuostolio.
Pagalbos prireikė ugniagesiui
Beveik prieš dvejus metus, 2023 metų birželio 19 dieną, Šiauliuose užsidegė vieno aukšto daugiabutis namas, kuriame, pagal BPC gautą informaciją, gali būti trys žmonės. Gesinti gaisro išvyko Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau –Šiaulių PGV) 2-osios komandos ir Šiaulių PGV 1-osios komandos pajėgos.
Gaisro gesinimui vadovavo Šiaulių PGV 2-osios komandos budinčios pamainos vadas, kuris atlikęs žvalgybą, pro vieno iš name esančių butų praviras duris pamatė besiveržiančius dūmus. Todėl davė nurodymą Šiaulių PGV 2-os komandos I skyriaus skyrininkui G.B. ir ugniagesiui gelbėtojui R.P. sudarytį grandį, vykdyti žmonių paiešką bei atlikti gaisro gesinimą. Prieš įeidamas į uždūmintą pastatą ugniagesys R.P. atliko kvėpavimo aparato kontrolinį patikrinimą, užsidėjo pošalmį, užsisegė šalmą, užsimovė ugniagesio pirštines. Tikrinimo metu kvėpavimo aparate suslėgtojo oro slėgis buvo 280 barų. Žvalgybos metu, patekę į uždūmintą butą, rado gulintį žmogų ir išnešė jį į lauką bei perdavė medikams. Kadangi viduje buvo daugiau žmonių, gaisro gesinimo darbų vadas liepė tęsti žmonių gelbėjimo darbus bei davė nurodymą sudaryti antrą grandį. Ugniagesiai gelbėtojai G.B. ir R. P., prieš antrą kartą įeidami į patalpas, kontrolinio kvėpavimo aparato patikrinimo neatliko, jie skubėjo gelbėti likusius nukentėjusiuosius nes patalpos buvo visiškai uždūmintos, jose buvo svilinančiai karšta, o matomumas – blogas. Besižvalgant namo viduje vienam ugniagesių R.P. suveikė kvėpavimo aparato garsinis signalas ir ugniagesys pajuto, kad jam ima trūkti oro. Nors ugniagesys ir stengėsi paspausti kvėpavimo aparate esantį papildomo oro tiekimo mygtuką, bet įkvėpti oro jam nepavyko, nes papildomas oras nebuvo tiekiamas, todėl jis krito ant žemės ir, kad galėtų įkvėpti, nusiplėšė deguonies kaukę. Iškart po to jis ėmė šauktis pagalbos.
Jo kolega atskubėjo į pagalbą ir paėmęs už rankos išvedė R.P. į lauką, operacijai vadovavęs vadas nuėmė ugniagesiui pošalmį, kvėpavimo aparatą ir rūbų viršutinę dalį, o įvykio vietoje budėję greitosios medicinos pagalbos medikai ugniagesiui suteikė pirmąją medicininę pagalbą. Po to jie ugniagesį nuvežė į ligoninę, kur buvo diagnozuoti nudegimai kaklo ir galvos srityje bei nustatyta, kad ugniagesys prisikvėpavęs nuodingų dūmų. Suteikus medicininę pagalbą ugniagesys išleistas gydytis į namus.
Susižalojai – pats ir kaltas
Kai nukenčia, susižaloja ugniagesys, pradedamas vidinis tarnybinis patikrinimas, taip nutiko ir šį kartą. Tačiau jo rezultatai – nuvylė ne tik nudegimus ir stresą patyrusį ugniagesį, kuris gaisravietėje, jeigu ne jo porininkas, galėjo žūti, bet ir jo kolegas bei Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinę sąjungą.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo parašyta, kad ugniagesio R.P. susižalojimo priežastis buvo jo paties sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas, todėl piniginės kompensacijos mokėjimo pareigūnui klausimas nespręstinas. Mokėti piniginę kompensaciją įvykus nelaimingam atsitikimui tarnyboje, kurio metu sutrikdyta ugniagesio sveikata, atsisakyta.
Ugniagesys kreipėsi į Tarnybinių ginčų komisiją ir bandė įrodyti, kad jo sužalojimo priežastis nebuvo jo paties sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas. Veido apsauginę kaukę jis nusiplėšė jau po to, kai sutrikus deguonies padavimui iš oro baliono į kaukę, nebegalėjo kvėpuoti, pradėjo dusti ir, dėl to kilus panikai, jau griūdamas nevalingai nusiplėšdamas veido kaukę, kad prisikviestų pagalbą. Tačiau ir ši Komisija ugniagesio prašymą atmetė kaip nepagrįstą, nors komisijos narių nuomonės dėl prašymo pagrįstumo ir buvo skirtingos.
Ugniagesiui nebeliko nieko kito, kaip kreiptis į teismą.
Ar tikrai buvo pažeisti darbų saugos reikalavimai?
Pirmosios instancijos teismas buvo palankus ugniagesiui, tačiau PAGD jį apskundė aukštesnės instancijos teismui. PAGD laikėsi pozicijos, kad ugniagesys nebūtų susižalojęs, jeigu nebūtų nusiėmęs kaukės, o jo sveikatos sutrikdymą lėmė ne pavojingi sveikatai ir gyvybei veiksniai (tokie kaip dūmai, ugnis, liepsna, karštis ar kt. gaisrui (ar jo pasekmėms) būdingi, nenumatyti veiksniai), o veiksmai, kuomet buvo nesilaikoma saugaus darbo reikalavimų. Jeigu ugniagesys nebūtų atlikęs draudžiamą veiksmą (nusiėmęs kaukę), tai jo sveikata ir nebūtų sutrikusi.
Profesinės sąjungos pirmininkas J.Pocius sako, kad PAGD neturėtų į ugniagesį žiūrėti kaip į potencialų darbo saugos pažeidėją, kaip kad šiuo atveju.
„Tie tyrimai nevyksta taip, kaip turi vykti. Reikėtų įvertinti ir aplinkybes, kiek žmonių dirbo. Nes labai dažnai būna, kai grandys eina gesinti gaisro ne pilnos sudėties, po vieną, po du, ir žinoma, jie jaučia stresą ir tokiomis aplinkybėmis nutinka visko, taip pat ir nenumatytų dalykų. Ir tiems, kurie dalyvauja gaisrų gesinime, keistai skamba vadovybės klausimai apie darbų saugą, kodėl jie paslydo, kodėl nenulipo nuo kopėčių normaliai arba, kaip šiuo atveju, kodėl kaukę nusiėmė. O tai gal geriau būtų jos nenusiėmęs ir uždusęs?“ – stebisi ilgametę ugniagesio patirtį turintis J.Pocius.
Ugniagesys instrukcijų nepažeidė
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsakė į esminį byloje klausimą – ar aptariamu atveju susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad R.P. fiziškai neprarado sąmonės (nugriuvęs ant žemės sugebėjo nusiplėšti kaukę, įvertinti, kad jo kolegos nėra šalia), nereiškia, kad jis elgėsi sąmoningai siekdamas pažeisti saugumo taisykles, nes jo valia buvo nukreipta į pavojaus savo gyvybei išvengimą, o ne saugumo taisyklių pažeidimą. Ugniagesys akivaizdžiai veikė padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos gyvybei ar sveikatai sąlygomis, siekė išgelbėti savo gyvybę, o ne sąmoningai (laisva valia ir savo noru) pasirinko tokį veikimo būdą, kurio metu buvo pažeistos saugumo taisyklės. Tai, kad ugniagesys tiksliai neprisimena, ar išvis iki galo atsuko balioną, nėra pakankami patvirtinti, kad pareiškėjas sąmoningai pasirinko elgesio modelį – pažeisti saugumo reikalavimus (nusiimti kaukę) nesant tam tarnybinio būtinumo. Teisėjų kolegija, atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju PAGD nepaneigė versijos, kad nelaimingo įvykio priežastimi galėjo būti labai didelis karštis, stiprus uždūminimas ir kontaktas su degimo proceso metu susidariusia aplinka, dėl ko nukentėjusiajam galėjo būti sunku kvėpuoti ir tai atrodė kaip kvėpavimo organų apsaugos aparato gedimas, o ne sąmoningas, tikslingas jo pasirinkimas elgtis pažeidžiant saugumo reikalavimus.
Įvertinęs visas aplinkybes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, nurodė panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus sprendimą patvirtinti 2023 m. birželio 30 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-44/2023(3.72E) ir įpareigojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą priimti sprendimą išmokėti R.P. priklausančią LR Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnyje nustatyto dydžio piniginę kompensaciją. Taip pat priteisė ugniagesiui iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sumokėti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos procese.
Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas J.Pocius, kurio vadovaujam profesinė sąjunga ir padėjo ugniagesiui kreipiantis ir atstovaujant teismuose, sakė, kad apie darbų saugą reikia galvoti tuomet, kai leidžiama gesinti gaisrus nepilnos sudėties grandims, išskyrus ypatingus atvejus.
„Džiaugiamės teismo verdiktu ir kad ugniagesiui bus išmokėta kompensacija. Kiekvienas gaisro gesinimas – yra ypatingas. Nėra lengvų atvejų. Todėl patarimas PAGD vadovybei – daugiau pasitikėti ugniagesiais. Gelbėdami žmones jie nenori žūti ar susižaloti, ir tyčia nei kojas laužosi, nei nudega. Jie stengiasi kuo greičiau ir su mažiausiu nuostolių kiekiu padėti patekusiems į ekstremalią padėtį – avariją. Tikiuosi, kad nauja vadovybė panašius atvejus vertins objektyviau. Žinoma, geriausia būtų, kad ugniagesiai iš gaisrų grįžtų sveiki, nesusižaloję ir gyvi“, – kalbėjo J.Pocius.
