Praėjusią savaitę Teisingumo ministras Rimantas Mockus pakvietė profesinių sąjungų atstovus į pirmąjį oficialų susitikimą.
Teisingumo ministras pasveikino visus susirinkusius ir pakvietė atviram pokalbiui bei išreiškė viltį, kad tokių susitikimų su profesinėmis sąjungomis tikisi surengti ne vieną, siekiant pasidalinti objektyvia informacija, įsiklausyti į siūlymus, kartu spręsti kylančias problemas.
„Į profesines sąjungas žiūriu kaip į neformalius patarėjus, kaip dešiniąją ranką. Tikiuosi, efektyvaus darbo, tokio, kad nebūtų gėda ir netektų gauti replikų, kad vienas ar kitas darbas liko nepadarytas, baigiant šį etapą. Esu iš valios vadovų, sprendimus darau objektyviai, neatidėliodamas“, – sakė R.Mockus.
Profesinių sąjungų atstovai išsakė savo lūkesčius ir aštriausias problemas egzistuojančias sistemoje: niekaip iš dugno nepakylančius atlyginimus, netolygų darbo užmokesčio paskirstymą, nejuokingai didelį darbuotojų trūkumą, problemas atsiradusias, kai Kalėjimų tarnybos pavaldžios įstaigos tapo vienu juridiniu asmeniu ir dėl to pailgėjusius procesus siekiant įdarbinti naujus darbuotojus ar norint įsigyti reikalingų prekių net ir tokių kaip spausdinimo popierius, neužbaigtus darbus – bausmių vykdymo sistemos reforma įvykdyta, o kai kurių pareigybių aprašymų vis dar nėra, nuo žmonių nutolusią probaciją bei menkus atlyginimus šioje srityje dirbantiems pareigūnams, kelionpinigių kompensavimo įkainį, kuris, kylant kuro kainoms, atrodo visai mažas ir kt.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė kalbėdama apie problemas sistemoje pirmiausia įvardino nekonkurencingą darbo užmokestį tiek Kalėjimų tarnyboje, tiek Probacijoje, pareigūnų trūkumą, praktiškai visose įkalinimo įstaigose ir jų migraciją į kitas statutines įstaigas, ieškant didesnio darbo užmokesčio bei sudėtingą socialinį dialogą su Kalėjimų tarnyba. Anot L.Soščekienės, jeigu bendravimas ir bendradarbiavimas su Kalėjimų tarnyba stringa, su Probacijos tarnyba viskas vyksta gerokai sklandžiau, dažniausiai pavyksta rasti sprendimų problemoms.
„Šiuo metu vyksta kalėjimų šakos kolektyvinės derybos, itin sunkus laikotarpis, kai siekiama suderinti ir darbuotojų, ir profesinių sąjungų, ir tarnybos interesus, tačiau greta šio proceso, matome Kalėjimų tarnybos vadovo komunikaciją socialiniuose tinkluose, kuria nesiekiama bendradarbiavimo, greičiau tai „žvanginimas ginklais“, – kalbėjo L.Soščekienė.
LTPF pirmininkė akcentavo, jog problemos, kurias profesinės sąjungos išsako ministrui yra tos, kurių sprendimai stringa ir labai svarbu jas išspręsti, todėl išreiškė viltį, jog joms bus skiriamas atitinkamas dėmesys, o jų sprendimai nebus atidėliojami.
„Labiausiai erzina, kai įvardiname problemas, tačiau praeina pusmetis, o sprendimų Kalėjimų tarnyboje nėra“, – sakė LTPF pirmininkė.
Dėl pareigūnų trūkumo, ministras buvo atviras, jog ši tema aktuali ir nuo jo kadencijos pradžios girdėta daugybę kartų.
„Nežinau ar yra kas nors, kas galėtų ją išspręsti, nes apie pareigūnų trūkumą girdime visose statutinėse tarnybose, tačiau tuo pat metu girdžiu, kad studentai negali tapti pareigūnais, nes jų tiesiog nepriima, sakoma, kad nereikia“, – stebėjosi ministras.
Į Teisingumo ministro komentarą Darius Čekavičius, LTPF pirmininkės pavaduotojas, Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos pirmininkas, atsakė, kad yra labai pailgėję įdarbinimo procesai ir nuo dokumentų padavimo įsidarbinti iki pareigūno atėjimo į tarnybą kartais praeina ir pusmetis.
„Kai visos Kalėjimų tarnybos tapo vienu juridiniu asmeniu, visi procesai pailgėjo, nors žadėta buvo, kad jie greitės. Tuo tarpu, kai įstaigos buvo atskiros, viskas buvo aišku ir viskas vyko sklandžiau bei greičiau“, – sakė D.Čekavičius.
LTPF pirmininkės pavaduotojas stebėjosi, kas gali laukti pusmetį, kad įsidarbintų tarnyboje, kurioje gaus 900 eurų?
„Pareigūnai palieka tarnybą ne šiaip sau, o labai dažnai neištvėrę didžiulio krūvio, kai tenka dirbti už 3-4 pareigūnus“, – sakė jis.
Teisingumo ministras sakė žinantis, kad blogiausia situacija dėl atlyginimų yra Probacijos tarnyboje, tačiau pagal jo turimą statistiką kalėjimų pareigūnų atlyginimai neatrodo tokie blogi, kur kas geresni už muitininkų.
Profsąjungų atstovai paaiškino, kad į bendrą eilutę sudėti visų atlyginimai neatspinti realios situacijos, nes įstaigose pareigūnai dirba skirtingu darbo režimu – po 8, 12 ar 24 valandas, tad duomenys išsikreipia, kaip ir dėl kitų sąlygų, tokių kaip budėjimai savaitgaliais, komandiruotės į kitas įstaigas padėti, turimi didžiuliai darbo stažai, nes dauguma darbuotojų ilgamečiai ir kt. Geriau žiūrėti pagal koeficientus, tai parodytų realią situaciją.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas kėlė klausimą, kad būtina ieškoti priemonių stabdyti žmonių išėjimą.
„Alytaus kalėjime trūksta 40 proc. pareigūnų, prasta situacija Pravieniškių 1 kalėjime. Nepamirškite, kad dar apie 60 proc. pareigūnų yra įgiję teisę gauti pareigūno pensiją. Ir greta šios situacijos girdime, jog vertinimų metu, tebus įvertinta vos 15 proc. pareigūnų!“ – sakė K.Pauliukas.
Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas priminė idėją, kad būtų galima priimti teisės aktus nustatant, jog pareigūnas galėtų ir dirbti, ir kartu gauti pareigūno pensiją, tai galbūt paskatintų dar likti tarnyboje tuos, kurie svarsto apie išėjimą iš sistemos.
LRITĮPS pirmininkas, sprendžiant pareigūnų trūkumo problemą, pasiūlė atlikti mikroklimato tyrimus tose įstaigose ir iš kurių pareigūnai išeina daugiausia, kuris galbūt padės išsiaiškinti tikrąsias priežastis, kodėl tie pareigūnai taip masiškai palieka tarnybą.
Lietuvos probacijos tarnybos profesinės sąjungos pirmininkė Rasa Erstikytė -Petrauskė paantrino LRITĮPS pirmininkui, jog mikroklimato problematika egzistuoja ir pasiūlė susipažinti su Probacijos tarnyboje atliktu tyrimu bei jo rezultatais.
„Keista, kai nuolat girdime, kaip ekonomika gerėja, atlyginimai kyla ir tuo pat metu tarnybose mums sakoma, jog iš tiesų pinigų nėra“, – sakė R.Erstikytė -Petrauskė.
Lietuvos probacijos tarnybos profesinės sąjungos pirmininkė papasakojo apie problemą, kaip iš tiesų tenka dirbti probacijos pareigūnams vietovėse, kuriose nėra tam skirtų patalpų ir būtinybę šią problemą spręsti. Kartu su LRITĮPS atstove Sonata Davidavičienė jos ministrui plačiau papasakojo apie pareigūnų darbą Probacijos tarnyboje ir kokios problemos spręstinos.
Kalbant apie tai, kaip Kalėjimų tarnyba gali prisidėti prie teismų saugumo, D.Čekavičius pasiūlė maksimaliai išnaudoti nuotolinių posėdžių galimybę kuo dažniau, tai anot jo būtų ir pigiau.
VAITĮPS pirmininkas Vitalijus Jagminas pritarė kolegai dėl tokio pasiūlymo ir kalbėjo apie tai, kad esant tokiam policijos pareigūnų trūkumui, sunku kalbėti apie tai, jog policija dar galėtų vykdyti papildomą funkciją ir saugoti teismus.
Teisingumo ministras visiškai pritarė, kad vežioti nuteistuosius į teismus reikia kuo rečiau, tačiau kartu kalbėjo, jog teismų saugumą vistiek būtina užtikrinti ir saugant fiziškai.
LTPF pirmininkės pavaduotojas D.Čekavičius iškėlė problemą dėl Kalėjimų tarnybos biudžeto, kuris planuojamas pagal užimtus etatus.
„Tai reiškia, kad nors ir turime milžinišką pareigūnų trūkumą, mes niekada ir neturėsime tiek kiek reikia pagal tokį planavimą. Gal tai ir yra priežastis, kodėl Kalėjimų tarnyboje niekaip nepavyksta sukomplektuoti reikiamo darbuotojų skaičiaus“, – svarstė D.Čekavičius.
Pasak LTPF pirmininkės, šiemet Kalėjimų tarnyba pristatydama biudžetą nustebino, nes partneriams buvo pademonstruota viena skaidrė su keliomis eilutėmis.
„Tokio biudžeto pristatymo neteko matyti nei vienoje įstaigoje. Nežinau kodėl taip bijoma, kad profesinė sąjunga pamatys detalesnius skaičius, tačiau tai labai keistai atrodo, kai mes, kaip partneriai, stengdamiesi padėti gauti didesnius finansavimus tarnyboms, einame kalbėti su Seimo nariais, komitetuose ir kt. Bent šiuo klausimu turime būti komanda“, – sakė L.Soščekienė.
Teisingumo ministras pasakė, jog iš tiesų biudžetas turi būti planuojamas gerokai anksčiau nei jį reikia pradėti derinti su visomis tarnybomis ir politikais, nes kai šis namų darbas neatliekamas, metai iš metų todėl ir velkasi problemos, nes eilinį kartą joms spręsti tiesiog nesuplanuojama pinigų. Todėl ministras paprašė profesinių sąjungų atstovų prisidėti prie šio darbo, pateikiant informaciją, kam kokių lėšų reikia ir kokios problemos velkasi.
Išgirdęs tam tikras problemas Teisingumo ministras teigė jas jau žinantis, kitas – stebėjosi, kad tokios egzistuoja, nors jas, jo manymu, galima išspręsti. Kai kurios – buvo naujos, todėl ministras pabrėžė, kokie svarbūs tokie susitikimai, nes juose išgirsta tai, ko paprastai nepasako vadovai.
„Išgirdome pirmuosius profesinių sąjungų skaudulius, siūlymus ir iššūkius, kurių dalį jau galime pradėti įgyvendinti dabar. Kai kuriems klausimams prireiks papildomos analizės ir tik po to žingsnis po žingsnio juos spręsti“, – pabrėžė ministras.
Ministras su socialiniais partneriais sutarė plėsti bendradarbiavimo formatus, aktyvinti socialinį dialogą ir skatinti abipusį įsiklausymą.
Po susitikimo L.Soščekienė sakė, jog Teisingumo ministro išsakytos mintys ir nusiteikimas nuteikia viltingai.
„Tikimės konstruktyvaus bendradarbiavimo ir problemų sprendimo, nes tiek ministro komunikacija, tiek pats susitikimas, dėmesingas bendravimas rodo, kad Teisingumo ministro komanda pasiryžusi veikti. Tikimės, jog taip ir bus“, – kalbėjo LTPF pirmininkė.
