Šį penktadienį, spalio 20 d., Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija organizuoja konferenciją „Pareigūnų trūkumas – grėsmė nacionaliniam saugumui?“. Artėjant konferencijai pakalbinome federacijos pirmininkę Loretą Soščekienę apie tai, kaip didžiausia teisėsaugos pareigūnus ir jų profesines sąjungas vienijanti organizacija mato pareigūnų trūkumo situaciją.
Šiandien situacija aiški – pareigūnų trūksta ir trūksta iš esmės visose statutinėse tarnybose. Kokie esminiai valdžių veiksmai tai lėmė?
Taip, pareigūnų trūksta visose statutinėse tarnybose, situacija geresnė tik priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Kalbant apie kitas tarnybas tiktų senas posakis, kad šimtai už durų laukia – tik, deja, šiuo atveju, šimtai laukia pirmos galimybės palikti tarnybą.
Esu įsitikinusi, kad tai lėmė nesibaigiančios pertvarkos, paremtos lozungais ir dažnai daromos tik dėl pliusiuko popieriuje. Norint garsiai pasakyti – štai, įgyvendinam Vyriausybės programą ar dar bala žino kokius įsipareigojimus tarptautinėms institucijoms. Deja, tai pareigūnų situacijos nepagerino. Kiekviena reforma tapo smūgiu sistemai, kiekvienos reformos metu iš tarnybos išėjo ir išeina dalis pareigūnų. Kalbant atvirai, pareigūnai jau pervargę nuo nesibaigiančių reformų.
Dabartinis pareigūnų trūkumas jau turi didžiulę įtaką darbo krūviams, jie daugelyje įstaigų milžiniški. Nebeapsikentę tarnybą palieka vis daugiau pareigūnų. Jaunimui šios pozicijos taip pat nepatrauklios, nes didžiulis krūvis už tokį atlyginimą, koks siūlomas dabar, mažai kam įdomus.
Situacija galėtų keistis, jeigu būtų valios nutarti, kad pradedančiojo pareigūno darbo užmokestis turėtų būti ne mažesnis kaip šalies vidutinis darbo užmokestis. Nors kasmet girdime, kad skiriamos papildomos lėšos pareigūnų darbo užmokesčio didinimui, realiai atlyginimai padidėja vos keliasdešimt eurų į rankas.
LTPF ne kartą gana tiksliai prognozavo neigiamą reformų įtaką – tiek policijoje, tiek kalėjimų sistemoje. Kodėl kai kurie politikai ir institucijų vadovai ignoravo profesinių sąjungų įspėjimus, kurie, kaip matote, realizavosi būtent taip, kaip jūs sakėte?
Iš tiesų, įspėjome tiek ministrus, tiek įstaigų vadovus dėl vykusių reformų, mūsų prognozės dabar, deja, jau realizuojasi. Kodėl mūsų nesiklausė? Turbūt dėl perdėto pasitikėjimo savim. Kita vertus, ar nors vienas vadovas prisiemė atsakomybę dėl nevykusių savo reformų? Kol kas negirdėjome to. Nė vienas nebuvo nubaustas. Suprantu, kad nėra tokio teisinio mechanizmo, bet kai nėra atsakomybės, tai visi gali daryti kas šauna į galvą, ir kas, kad po to tarnybą palieka šimtai pareigūnų.
Kokias naujas grėsmes matote būsimuose sprendimuose?
Šiandien pareigūnų bendruomenė ūžia kaip bičių avilys. Juos neramina ne tik naujas vidaus tarnybos statutas, bet ir artimiausiu metu pasirodysiantis karių ir pareigūnų valstybinių pensijų įstatymas. Dėl statuto LTPF jau išsakė savo poziciją, kas mums nepriimtina. Tai ir priedo už tarnybos stažą mažinimas nuo 30 iki 20%, priedo už laipsnį atsisakymas, pareigūnų perkėlimas esant tarnybiniam būtinumui, visiškai neaiški darbo apmokėjimo sistema, kuri bus nustatoma iš esmės apeinant profesines sąjungas ir kt.
Kalbant apie pensijas, manau, mūsų pozicija yra visiems aiški. Nors įstatymo dar nematėme, tačiau galiu tvirtai pasakyti, kad tikrai nesutiksime su vadinamu tuščiu laikotarpiu, kai išėjęs į pensiją pareigūnas galės ją gauti tik tuomet, kai jam sueis 55 metai.
Reikėtų pabrėžti, kad mūsų federacija su niekuo dėl šio klausimo nesutarė ir tikrai niekam nepritarė. Tad toms organizacijoms, kurios pareigūnų profesinių sąjungų vardu kažkam pritarė ir sudarė kažkokius susitarimus su politikais ar valdininkais, reikėtų kalbėti tik apie save ir neklaidinti kolegų.
Šių dviejų įstatymų nesuderinamumas, atskirų socialinių garantijų bloginimas tikrai nesustiprins pareigūnų bendruomenės, juolab, neišsaugos dabar dirbančių pareigūnų, kaip tai teigiama statuto aiškinamąjame rašte, ir tikrai nepaskatins jaunimo rinktis pareigūno profesiją.
Kokias išeitis matote jūs – per kiek laiko įmanoma užpildyti trūkstamus etatus, jeigu tai įmanoma ir kokių sąlygų tam reikia? Ar Lietuva turi tam galimybių?
Turime ieškoti „aukso vidurio“. Vertinti ir saugoti dabar dirbančius pareigūnus ir sudaryti palankias tarnybos sąlygas jaunimui. Priimami įstatymai turėtų sustiprinti pareigūnų pasitikėjimą valstybe, o ne atvirkščiai – skatinti jaustis nepilnaverčiais visuomenės nariais, gaunančiais menką darbo užmokestį, neturinčiais jokių socialinių garantijų, o tik pareigą Tėvynei. Iššūkiai, su kuriais pastaruoju metu susidūrė mūsų šalis aiškiai parodė, kas stovi pirmose linijose įvairių pandemijų ir krizių metu. Šie žmonės nusipelnė ne tik didžiulės pagarbos, bet ir įvertinimo.
Mes teikiame labai konkrečius pasiūlymus per kiekvieną reformą, turime aiškią nuostatą ir dėl statuto. Todėl pasiūlymas valdžiai vienas – išgirskite pareigūnų atstovus. Mūsų pasiūlymai ne nuo lubų nurašomi, juose sudėta ilgametė pareigūnų patirtis. Kuri yra gerokai ilgesnė nei ketverių metų politiko kadencija.
Ko tikitės iš konferencijos?
Nuoširdaus susitarimo dirbti kartu. Kad ir kaip paradoksaliai skamba, bet mūsų tikslas – tiek pareigūnų, tiek tarnybų vadovų, tiek politikų, iš esmės labai nesiskiria. Nemanau, kad yra nors vienas vadovas ar politikas, kuris norėtų neefektyvių tarnybų, augančio nusikalstamumo ar neramumų pasienyje, kalėjimuose, negebėjimo reaguoti laiku ir efektyviai dėl to, kad elementariai trūksta žmonių.
Ne, manau, kad mes visi norime efektyvių tarnybų. Vadams ir politikams svarbu pasakyti, kad štai, jų vadovavimo metu tarnybos atsigavo. O ne nuskurdo. Tačiau tai pasiekti galime tik suprasdami, kad turime dirbti kartu, o ne galvodami, kad irkluodami į skirtingas puses mes sugebėsime išlaikyti aiškų laivo kursą.
