Kovo 24 d. vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė savo Facebook paskyroje santūriai informuoja – „pareigūnų ir karių pensijų sistema bus keičiama, nes dabartinė tvarka neskatina likti tarnyboje ir suėjus pensiniam amžiui“. Sakytum, gera naujiena, ministerija dirba teigiama kryptimi, net su pareigūnų profesinėmis sąjungomis pokyčius suderina. Bet ar tikrai?
Kaip rašo ministrė, socialiai teisingos pensijų sistemos apskaičiavimo formulę ji aptarė kartu su pareigūnų ir karių profesinėmis sąjungomis, tik nemini su kokiomis. Įdomu – ar ministrei girdėtas terminas „konstruktyvus socialinis dialogas“? Nes būtent šis terminas atspindi kokybišką bendrą darbą, į sprendimus įtraukiant ne vieną suinteresuotą šalį. Šiuo atveju, vieną profesinių sąjungų organizaciją.
Tuo tarpu kitos lieka pamirštos ir apie tokį susitikimą nė neinformuojamos. Daugiau nei 4 tūkstančius narių, Lietuvos pareigūnų ir teisėsaugos darbuotojų, vienijanti Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija su 26 profesinėmis sąjungomis, pareigūnų labui veikianti jau daugiau nei 23 metus, ministrei A. Bilotaitei nepasirodė tokia svarbi, kad būtų įtraukta į esminių sprendimų priėmimą.
Tačiau perpus mažiau narių vienijanti profesinių sąjungų organizacija gali ne tik inicijuoti susitikimą dėl karių ir pareigūnų pensijų pertvarkos, bet ir jame atstovauti viena.
Nesupraskite neteisingai, tokią organizacijos iniciatyvą vertiname teigiamai. Pokyčiai sistemoje tikrai reikalingi, o sprendimai turi būti priimami kalbantis su ministerijų atstovais. Ir mes, kaip didžiausia pareigūnus atstovaujanti organizacija Lietuvoje, neabejotinai turėtume ką pasiūlyti bei kuo padėti sprendimų priėmime.
Tačiau negavome galimybės pasisakyti. Ką ten pasisakyti – negavome nei kvietimo, nei informacijos apie priimtus sprendimus po susitikimo.
Dar šiandien negirdėjome, kokie gi tie mistiniai susitarimai, kokia tai paslaptinga pensijų apskaičiavimo formulė, taip greitai ir vieningai aptarta praėjusią savaitę vykusiame susitikime. Nežinome, ką atsakyti į pareigūnų klausimus apie numatomus pokyčius. Sulaukiau skambučio ir iš pareigūnų veteranų organizacijos, kuri lygiai kaip mes, nežino nieko apie tuos susitarimus.
Pareigūnų pensijos nėra vienintelė problema, kurią šiuo metu reikia efektyviai spręsti. Turime daugiau skaudulių. Ministerijai pranešus, kad atsisako jai nebūdingų funkcijų, ore pakibo pareigūnų reabilitacijos klausimas. Į suburtą darbo grupę delegavome savo atstovą, tačiau grupei susirinkus vieną kartą, apie jokius tolimesnius sprendimus nieko nežinome.
Kreipėmės į VRM dėl pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimo pabrangus kuro kainoms. Kalbama, kad kompensacijos galėtų būti didinamos nuo spalio 1 d., bet kuras pabrango dar prieš keletą savaičių, sprendimai reikalingi dabar. Tačiau jų nematyti.
Ką reiškia tokie patyliukais ir paslapčia vykdomi vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės susitikimai su pasirinktomis, patogiomis organizacijomis? Kodėl 2022 metais dar susiduriame su „visi lygūs, bet kai kurie lygesni“ motyvais?
Neseniai įgyvendinę norvegų finansuojamą projektą apie konstruktyvų socialinį dialogą buvome viltingai nusiteikę jį tobulinti Lietuvoje. Tik nežinia, kaip prisibelsti prie kolegų kitose profesinėse sąjungose, institucijose ir ministerijose, kad paklaustume kodėl Europai žengiant į priekį, Lietuvos atstovai žengia atgal, veikdami tyliai ir už nugarų.
2022-03-28
LTPF informacija
