„Nyderlanduose, iš kur aš esu, socialinis dialogas susijęs ne tik su skiriamomis lėšomis, atlyginimais, statutinių pareigūnų aprūpinimu, bet profesinės sąjungos kviečiamos diskutuoti ir dėl gynybos politikos klausimų. Esame profesionalai ir galime pasiūlyti savo patirtį ir ekspertines įžvalgas bendroms problemoms spręsti. Tai – kita socialinio dialogo pusė; ji ne mažiau svarbi. Ypač sudėtingose situacijose“, – teigė Lietuvoje viešėjęs Europos policijos sąjungos (EPU) prezidentas Gerrit van de Kamp.
EPU – tarptautinė šakinė pareigūnus vienijanti profesinių sąjungų organizacija, kurios narė yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, palaiko LTPF siekį apsaugoti pareigūnus, susiduriančius su hibridine Baltarusijos režimo ataka panaudojant migrantus, bei pritaria reikalavimui ES institucijoms imtis aktyvesnių koordinuotų veiksmų. Apie šiuos bei kitus probleminius aspektus kalbamės su EPU vadovu Gerrit van de Kamp.
– Kaip nusakytumėte profesinių sąjungų vaidmenį šioje krizinėje situacijoje?
– Kai kalbame apie socialinį dialogą, daug kas mano, kad profesinės sąjungos domisi tik socialiniais aspektais ir atlyginimais. Visgi socialinis dialogas turi ir kitą pusę – tai nacionalinio saugumo dalis. Pareigūnai yra savo srities ekspertai ir gali pasiūlyti profesionalių įžvalgų sprendžiant krizes. Nepamirškite, kad jie turi tuos pačius tikslus – kad jų regionas, valstybės ir šeimos išliktų saugūs.
Žinoma, socioekonominė pareigūnų situacija taip pat labai svarbi: tie žmonės, kurie yra pagrindinė grandis saugant ES išorinę sieną, turi būti tinkamai aprūpinti.
Antra, profesinės sąjungos yra tokios organizacijos, kurios neprivalo būti diplomatiškos kaip, sakykime, politikai. Turime privilegiją viską, kas reikalinga, sakyti tiesiai – ir kokia tikroji situacija, ir ko reikia pareigūnams, kad jie galėtų tinkamai užtikrinti išorinių Europos Sąjungos sienų saugumą ir apsaugoti europiečius. Per susitikimus Lietuvoje su policijos vadovybe, su ministerijų atstovais, politikais kartojome: „sakykite, kokio palaikymo reikia jūsų pareigūnams, ir mes bandysime padėti per savo tarptautinius ir nacionalinius ryšius, paspausime politikus savose šalyse – naudokitės tuo“.
Žinutės ateinančios ne tik iš politikų, bet ir iš tokių organizacijų gali suburti daugiau paramos įvairioms svarbioms saugumo iniciatyvoms – kad ir fiziniam barjerui. Europos Taryba, Europos Komisija ir Vidaus reikalų ir teisingumo ministrų taryba – turime dirbti įvairiomis kryptimis, kad reikalingos ES lygio priemonės spręsti migrantų krizę stumtųsi kelią į priekį kuo skubiau.
Taigi, profesinės sąjungos gali prisidėti ne tik keldamos socialinius klausimus, reikalaudamos tinkamos socialinės apsaugos pareigūnams (nors tai taip pat svarbu), bet ir kaip saugumo profesionalai pasiūlyti naujų politinių priemonių, kurias galėtų įgyvendinti ES. Vis tik su krize Baltarusijos pasienyje dirbantys pareigūnai geriausiai supranta situaciją ir kas padėtų ją spręsti.
– Per susitikimą Vidaus reikalų ministerijoje minėjote, kad vertėtų pasvarstyti apie naujos ES institucijos, skirtos keistis žvalgybine informacija dėl situacijos pasienyje, įsteigimą. Gal galėtumėte papasakoti plačiau apie šią idėją?
– Dalijimasis informacija tarp valstybių dėl to, kas vyksta pasienyje, turėtų būti pakeltas į aukštesnį lygį. Būtina geriau koordinuoti bendrą atsaką krizei, kuri aktuali ne tik šiam regionui, bet ir visai ES. Tai kelia saugumo, didesnio nusikalstamumo bei kitokio pobūdžio rizikų visai Bendrijai. Dėl to siūlyčiau įsteigti europinio masto agentūrą (kaip tai konkrečiai atrodytų tegul sprendžia politikai), per kurią būtų gebama greičiau dalintis naujausia informacija ir sprendžiama, kaip tinkamai reaguoti. Tai ypač aktualu susiduriant su naujo tipo iššūkiais – hibridinėmis atakomis. Joms neretai reikia ir naujo tipo sprendimų.
Daug informacijos apie migrantų situaciją surenkama surenkama Lenkijoje ar Lietuvoje, bet šios žinios turi nukeliauti toliau. Deja, nėra kažko, kas tai veiksmingai koordinuotų, bei trūksta įdirbio. Minėta agentūra galėtų būti Europolo, dirbančio su nusikalstamumu, analogas – tik dėl veiklų, susijusių su grėsmėmis pasienyje, ar apskritai dėl hibridinių atakų.
Nors šiuo metu itin aktuali migracija, ji yra tik viena iš grėsmių, o jų bus daugiau. Europai reikia ieškoti ilgalaikio sprendimo, kad atlieptų įvairius iššūkius. Juk ir dezinformacija, „melagienos“ kelia daug problemų, kursto chaosą. Arba kitas hibridinės grėsmės pavyzdys – Baltarusija, aiškinanti, kad stabdys per ją gabenamas dujas Vakarų Europai. Tai įnešė nemažai įtampos ir gali būti laikoma hibridinių grėsmių spektro dalimi. Turime išmokti tai atpažinti ir rasti būdų, kaip su tuo kovoti.
– LTPF ragina įrengti fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija, kad pareigūnai neturėtų būti gyvuoju barjeru ir būtų pagerinta saugumo situacija. Taip pat reikia daugiau modernių technologijų sienai saugoti. Vis tik tai kainuoja daug. Kaip siūlytumėte spręsti tokią problemą?
– Jūs saugote išorinę ES sieną, tad fizinio barjero įrengimas, efektyvesnis sienos saugojimas yra ne tik Lietuvos, Lenkijos ar kitų regiono valstybių atsakomybė. Tai neturėtų būti sprendžiama vien jūsų pinigais – čia turėtų solidarizuotis visos ES valstybės. Tai nuolat pabrėžiame, kai šia tema kalbamės su politikais.
ES turi suprasti, kad šios krizės pasekmės tvarkingai neliks prie sienos, bet įvairiais pavidalais gali pasiekti ir jų šalis. Vakarų Europa nėra taip toli. Dėl to mes, EPU, per politinius kontaktus, per informacijos sklaidą tarp skirtingų šalių pareigūnų šiuos klausimus norime padėti pakelti į aukštesnį lygį. Taip pat čia svarbu akcentuoti, kad būtini ne tik trumpalaikiai sprendimai gaisrams gesinti, bet ir veiksmai orientuoti į ilgalaikę perspektyvą.
– Ačiū už pokalbį!
2021-12-14
LTPF informacija
