Gegužės 10 d., antradienį, Teisingumo ministerijoje vyko susitikimas, kuriame su profesinių sąjungų atstovais aptarti bausmių vykdymo sistemos struktūriniai pokyčiai.
Susitikime Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai (LTPF) atstovavo pirmininkė Loreta Soščekienė, pirmininkės pavaduotojas ir Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos vadovas Darius Čekavičius, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas. Pokyčius ir atliekamus darbus profesinėms sąjungoms pristatė Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojai Gintautas Šarauskas ir Ligita Valalytė, teisingumo viceministras Elanas Jablonskas.
Konstruktyvi kritika reikalinga
„Reguliarūs susitikimai Teisingumo ministerijoje tikrai nuteikia pozityviai. Jie naudingi abiem pusėms. Kuo dažniau kalbamės, tuo mažiau vietos lieka gandams ir interpretacijoms, – teigia LTPF pirmininkė L. Soščekienė. – Mūsų federacijos nariai ir lyderiai įdėmiai stebi pertvarkų eigą, aktyviai dalyvauja diskusijose, teikia siūlymus. Be abejo, mūsų pareiga įvardinti ir grėsmes. Manau, ir Teisingumo ministerijos, ir Kalėjimų departamento atstovams, dalyvavusiems susitikime, naudinga išgirsti, kas neramina pareigūnus ir kokias problemas mato įstaigose dirbantys žmonės. Gal kiek nustebino audringa Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo Šarausko reakcija į išsakytas pastabas dėl pareigūnų, paliekančių tarnybą, bei teisės aktų taikymo problemų atskirose įstaigose. Visgi, norint suvaldyti grėsmes, reikia žinoti realią situaciją, tad išmintingi vadovai turėtų dėkoti už žinias, o ne piktintis“.
L. Soščekienė taip pat atkreipė dėmesį, kad profesinių sąjungų atstovus vertėtų įtraukti į diskusijas sudarant bausmių vykdymo sistemos biudžetą. Ant darbuotojų pečių pastatyta šios sistemos sėkmė, bet jų atlyginimams ir gerovei neskiriama pakankamai lėšų. Tai – didelis iššūkis.
Dabartinė pertvarkos situacija
Kaip ir Lietuvos policija, bausmių vykdymo sistema siekia tapti vienu juridiniu vienetu. Ši reforma įgyvendinama dviem etapais: pirmasis bus baigtas dar liepos pradžioje, o antrasis truks iki 2023 m. sausio 1 d. Kaip teigė pranešėjai, kad pereinamasis laikotarpis būtų kuo sklandesnis, pirma siekta susitvarkyti su bendrosiomis – palaikančiomis – funkcijomis, o dabar jau bus imamasi specialiųjų.
Jau patvirtinta Kalėjimų departamento struktūra, pristatytos valdymo schemos, darbuotojų valdymo komitetui pateiktas naujas pareigybių sąrašas. Tiesa, iki galo Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų struktūrų schemos nėra suvienodintos, atsižvelgiant į specifinius įkalinimo įstaigų ypatumus. Iki vasaros pabaigos vyks pasitarimai rengiant tvarkas, derinant procedūrinius dalykus: esą turint rezultatus jau bus galima diskutuoti su darbuotojais ir skyriais dėl galutinių susitarimų.
Apibendrinant dabar įgyvendinami šie pagrindiniai darbai:
- nuo gegužės 23 d. planuojami tiksliniai susitikimai dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos struktūros galutinio projekto parengimo;
- paskirti asmenys, atsakingi už specialiąsias funkcijas vykdančių pareigybių ir poreikio analizės atlikimą;
- parengtas Kalėjimų departamento reorganizavimo planas, artimiausiu metu planuojamas plano suderinimas su socialiniais partneriais;
- parengtas reorganizavimo sąlygų aprašų projektas;
- atliekama su reforma susijusių ir keistinų teisės aktų pagal veiklos sritis stebėsena.
Taip pat priminsime, kad nuo liepos 1 d. Lietuvos probacijos tarnyba bus atskirta nuo Kalėjimų departamento. Jau suderintas ir įgyvendintas Lietuvos probacijos tarnybos pavaldumo keitimo priemonių planas. Profesinės sąjungos kėlė klausimų ir dėl Kalėjimų departamento Mokymų centro padėties: ar bus spėta tinkamai sutvarkyti jo infrastruktūrą, įrengti darbuotojų sveikatos ir saugos kriterijus atitinkančias, ergonomiškas darbo vietas bei kita.
Nors D. Čekavičius sako, kad į dalį anksčiau LTPF pateiktų pasiūlymų atsižvelgta, keletas raudonų linijų išlieka. TM informavo, kad papildomus siūlymus profesinės sąjungos gali teikti dar tris savaites.
„Pavyzdžiui, turime klausimų dėl Kalėjimų departamento struktūrinių padalinių ir įkalinimo įstaigų-pataisos namų vidinės struktūros bei specialiųjų skyrių sudėties. Vis dar neaiškus Laisvės atėmimo vietų ligoninės likimas. Kaip minėjau, LTPF jau teikė pasiūlymų dėl reformos ir artimiausiu metu pateiksime papildomų. Vis tik yra keletas principinių aspektų, į kuriuos neatsižvelgus, mums būtų sudėtinga palaikyti pertvarką“, – LTPF poziciją apibendrina D. Čekavičius.
Pareigūnų trūkumas
Tuo metu K. Pauliukas atkreipia dėmesį į didelį pareigūnų trūkumą. Tai yra viena esminių bausmių vykdymo sistemos problemų. Deja, ji įsisenėjusi ir, atrodo, su kiekviena pertvarka tik dar labiau aštrėja – pareigūnai vis „nubyra“. Kas blogiausia, daug kas nemaloniai nustebo, kai iš galvojančių palikti sistemą, nemaža dalis buvo ne pensinio amžiaus, bet vienerių-dešimties metų stažą sukaupusių pareigūnų.
„Pirma, pareigūnai nesijaučia saugūs: jie puldinėjami, prie moterų kabinėjasi nuteistieji, antra – atlyginimų dydis, – sako K. Pauliukas. – Pagalvokite, pareigūnas tinkamai atlieka visas savo numatytas funkcijas, bet nėra įvertinamas, paskatinamas. Tradiciškai paaiškinama, kad nėra pinigų. Jei tokį požiūrį turime į gerai dirbantį pareigūną, tai manote jis norės toliau dirbti tokiomis sąlygomis? Net ilgus metus dirbę pareigūnai nerimauja (man pačiam daug metų praleidusiam sistemoje baisu), kas laukia bausmių vykdymo sistemos. Suprantu, kad politikų kadencija – ketveri metai, bet mes liekame sistemoje dirbti toliau.“
O ką reiškia, kai iš tarnybos išeina pareigūnai? Ogi darbo krūviai didėja likusiems. Vis tik vienas pareigūnas ilgai negali dirbti už kelis kolegas, palikusius tarnybą. Kaip teigia profesinių sąjungų pirmininkai, iš uždarytų Kybartų pataisos namų jau išėjo apie 120 pareigūnų, Vilniuje – vien pataisos namų Saugumo valdymo skyriuje trūksta 21 pareigūno.
„Dar daugiau ruošiasi išeiti. Į kitas tarnybas, pensiją. Dėl nuolatinių pokyčių ir per mažų atlyginimų tokiai atsakomybei. Labiausiai neramu, kad pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai nežinia dėl kokių priežasčių pataisos įstaigose vidiniai teisės aktai prieštarauja galiojantiems šalies įstatymams. Tai be galo demotyvuoja žmones. Nebežinome, kaip dirbti, – sako D. Čekavičius. – Nuolatinis stresas, nepakeliamas darbo krūvis, nesibaigiantys teisės aktų pakeitimai, išbalansavo bausmių vykdymo sistemą. Taip tęstis nebegali. Atsakingos institucijos turi baigti žadėti geresnę ateitį, sėsti su darbuotojų atstovais prie bendro stalo ir kartu ieškoti būdų, kaip spręsti pareigūnų problemas čia ir dabar.“
Anot jo, negalima į darbuotojus žiūrėti kaip į statistinius vienetus. Jie nėra tik skaičiai institucijų ataskaitose. „Laikas suprasti, kad už kiekvieno skaičiuko, kurį kartais valdininkai taip paprastai nurėžia, stovi žmogus: pareigūnas, darbuotojas, tas, kuris augina vaikus ar pats šiuo metu slaugo tėvus. Deja, su dabartiniais atlyginimais dažnai sunku sudurti galą su galu. Jei norime sėkmingos reformos, tai privalo keistis pirmiausia.“
L. Soščekienė taip pat pažymi, kad dėl reformos kyla daug nesusipratimų ir nesusikalbėjimų: žmonės pasimetę, kas kaip vyks. „Reikia aiškiai komunikuoti ir atvirai bendrauti su pareigūnais. Jei tikrai teisingumo ministerijos atstovai važinės po Lietuvą ir susitikinės su žmonėmis, betarpiškai atsakinės į klausimus, tai bus naudinga“, – mano ji.
LTPF atstovai, pabrėžia, kad visų bendras tikslas – kad žmonėms bausmių vykdymo sistemoje būtų saugu dirbti; kad ji taptų patraukli, o pareigūnai bei darbuotojai būtų tinkamai įvertinami. Ši sistema turi tapti konkurencinga su kitomis statutinėmis organizacijomis. „Turint tai galvoje, jaučiuosi optimistiškai, kad rasime geriausius sprendimus, tačiau vien politikų pažadais to nepasieksime. Kol dar turime darbuotojų, reikia realių veiksmų, atitinkamų investicijų ir tiesiog žmogiškos atsakomybės už tai, kas daroma“, – apibendrina D. Čekavičius.
2022-05-13
LTPF informacija
