Vilniaus kalėjimo darbuotojai sako, kad žala, kurią padarė Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT), paviešinusi dviejų darbuotojų atleidimą iš tarnybos, – didžiulė, darbas kalėjime paralyžiuotas, darbuotojos kasdien patiria nuteistųjų užgauliojimus, o psichologinė pagalba pasiklydo tarp institucijų.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF), matydama, kokia krizinė situacija sukelta ir kad vadovybė jos neskuba spręsti, padėti pareigūnams ketina savo lėšomis. „LKT veiksmai į duobę stumia visus pareigūnus. LKT vadovų neatsakingumo lygis stulbinantis, tokios aplaidumo sistemos istorijoje nebuvo nuo devyniasdešimtųjų“, – nesismulkina LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė sako, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba dėl tarnybiniais pažeidimais įtartų darbuotojų turėjo atlikti tarnybinį patikrinimą ir tik turėdama įrodymų dėl padarytų pažeidimų pradėti atleidimo procedūrą. Taip pat – ir istorijos viešinimą. Nes dabar suformuota labai klaidinanti ir net šmeižikiška nuomonė apie kalėjimo darbuotojus.
„Žmonės išėjo savo noru, viena jų – su išeitine, todėl kyla klausimų, ar pažeidimų iš viso būta, juolab kad LKT vadovas radijuje viešai taip ir nesugebėjo žurnalistui atsakyti, ką iš darbo savo noru išėjusios moterys padarė neleistino. Jeigu įrodymų nebuvo, ar Kalėjimų tarnyba, skelbdama informaciją apie „dėl artimų, romantinių ir intymių santykių su nuteistaisiais” darbą palikusias pareigūnę bei darbuotoją, nesutirštino spalvų? Blogiausia, kad toks viešinimas uždėjo dėmę visai sistemai ir visoms statutinėse įstaigose dirbančioms moterims. Susitikimas su darbuotojais parodė, kokią žalą neatsakingi LKT veiksmai padarė sistemai ir pareigūnams, kurių ir taip trūksta, o naujų prikviesti kasmet vis sunkiau. Puiki antireklama“, – stebisi L. Soščekienė.
Dvidešimt penkerius metus kalėjime tarnaujanti pareigūnė praėjusį trečiadienį vykusiame susitikime sakė, kad visada didžiavosi dėvėdama uniformą, tačiau Kalėjimų tarnybai paskelbus apie galimus darbuotojų santykius su nuteistaisiais ir po to kilus visuomenės dėmesiui bei pasipylus bjauriems pasisakymams, dabar po tarnybos uniformos vengia, nes gali sulaukti neigiamų reakcijų ir užgauliojimų.
Šis skandalas palietė ne tik ten dirbančias moteris, bet ir jų šeimas. „Esame visi sutrikę“, – kalbėjo kita darbuotoja.
Tačiau sukėlusi tokią krizę LKT su psichologine pagalba Vilniaus kalėjime neskuba. Anot l. e. p. Vilniaus kalėjimo viršininko Tomo Masiulionio, laukiama, kol VRM Medicinos centras pateiks savo vertinimus ir pasiūlymus dėl psichologo pagalbos.
LTPF, matydama visišką neveiksnumą ir nesugebėjimą įvertinti situacijos rimtumo, nusprendė savo lėšomis suteikti psichologo pagalbą visoms darbuotojoms, nepriklausomai nuo to, ar jos yra federacijos narės.
- Soščekienės teigimu, Vilniaus kalėjimo darbuotojams trūksta aiškaus dinaminio saugumo modelio reglamentavimo, kuriame būtų apibrėžta, kas yra neformalus elgesys su nuteistaisiais, nes tai, ko mokoma pagal norvegų modelį ir ką deklaruoja norvegai, Lietuvoje įgauna kitą prasmę. „Reikia nepamiršti, kad nuteistieji dažnai ir nepagrįstai eina pas jiems priskirtus pareigūnus, ir ne po kartą per dieną. Kur garantijos, kad tai nebus palaikyta „romantiniais santykiais“?“ – sako L. Soščekienė.
LTPF prašo Teisingumo ministerijos atkreipti dėmesį į situaciją Vilniaus kalėjime, įvertinti Lietuvos kalėjimų tarnyboje vykdomus mokymus ir užtikrinti, kad mokymai neapsiribotų tik šaudymo pratybomis, nes tarnyba kalėjime reikalauja ir kitų kompetencijų, atsparumo bei gebėjimo atpažinti manipuliacijas ir laiku joms užkirsti kelią.
- Soščekienė prašo Lietuvos kalėjimų tarnybos užtikrinti, kad visais pareigūnių ar pareigūnų užgauliojimo atvejais situacijos būtų ištirtos, o nuteistieji už tai būtų baudžiami drausminėmis nuobaudomis. „Nesuvaldžius situacijos, gresia susidurti ne tik su žodiniais nuteistųjų užgauliojimais. Bet koks smurto toleravimas skatina smurtautojus smurtauti. Nenustebčiau, jei sulauktume smurto protrūkio Vilniaus kalėjime“, – sakė L. Soščekienė.
