Vakar Teisingumo ministro Rimanto Mockaus komanda socialiniams partneriams pristatė Kalėjimų tarnybos administracijos struktūros pertvarkymo projektą. Teisingumo ministro nuomone, struktūros pakeitimas leistų tarnybai veikti efektyviau, būtų aiškiau nubrėžtos vadovų atsakomybės, tarnyba veiktų sklandžiau.
Teisingumo viceministras Andrius Dubinas, paaiškino, kad priežastys paskatinusios pokyčius, t.y. struktūros pertvarkymo projekto rengimą – noras, kad procedūros tarnyboje vyktų sklandžiau, o sprendimai būtų priimami greičiau, taip pat poreikis stiprinti nuteistųjų resocializacijos sritį ir kt.
Anot Teisingumo ministro, po ankstesnių susitikimų su socialiniai partneriais, darbuotojais išgirdus gausybę pastabų dėl Kalėjimų tarnybos veiklos ir kylančių problemų, buvo sudaryta darbo grupė, kuri pateikė įžvalgas dėl trūkumų, suformulavo siūlymus, kaip pakeitus Kalėjimų tarnybos struktūrą būtų galima pasiekti efektyvesnės jos veiklos, didinti skaidrumą, stiprinti resocializacijos procesus, kurie taptų prioritetiniais, atsirastų galimybė atsisakyti tarpinių vadybos grandžių, kurios šiuo metu ženkliai lėtina sprendimų priėmimą, stiprinti tarnybos vadovų veiklą bei didinti atsakomybę ir pagreitinti sprendimų priėmimą.
Teisingumo viceministras A.Dubinas, jau pristatymo pradžioje akcentavo, jog struktūros pertvarkymas nepalies dirbančiųjų, nei vienoje srityje, visiems darbuotojams ir tarnautojams bus sudarytos galimybės tęsti tarnybą ar darbą tuose pačiuose ar naujai įsteigtuose administraciniuose padaliniuose.
Po pertvarkos, pagal darbo grupės parengtą projektą, nebeliktų tarnybos kanclerio pareigybės, tarnybos vadovas taptų tiesiogiai atsakingas už strateginius projektus, efektyvų ir racionalų turto valdymą, nebeliktų 2 patarėjų etatų (jie šiuo metu yra laisvi, tad žmonės nenukentės), vietoj to – būtų steigiamas 1 papildomas tarnybos direktoriaus statutinio pavaduotojo etatas. Anot Teisingumo ministerijos vadovų, pertvarka leistų išgryninti tarnybos vadovo atsakomybes ir veiklos sritis, tai leistų siekti geresnių rezultatų.
„Norima tarnybos direktoriui pavesti tiesiogiai kuruoti padalinius, kurie vykdo bendrąsias funkcijas – strateginį planavimą, finansų ir turto valdymą, personalo valdymo politiką ir t.t.. Taip būtų optimizuotas sprendimų priėmimas ir sustiprinta procesų kontrolė bei priežiūra. O statutinių direktoriaus pavaduotojų atsakomybę proporcingai sukoncentruoti į specialiųjų veiklų administracijos padalinių -resocializacijos, saugumo, veikų tyrimo, personalo mokymo ir kt. – veiklą,“- sakė Teisingumo viceministras.
Pasak Teisingumo ministro patarėjos Raimondos Čižauskaitės, nuteistųjų resocializacija taptų kertine ašimi, o tarnybos Resocializacijos koordinavimo skyrius būtų pertvarkomas į Resocializacijos valdybą su trimis – Intervencijų planavimo ir taikymo, Vertinimo ir stebėsenos, Darbinės veiklos organizavimo – skyriais.
Į klausimą, kodėl Darbinės veiklos skyrius atsiduria Resocializacijos valdyboje, R.Čižauskaitė paaiškino, jog jie neatsiejami nuo resocializacijos proceso , kuris neįmanomas be darbinės veiklos ir užimtumo koordinavimo.
Reorganizuojant Resocializacijos koordinavimo skyrių, ministerijos atstovų tvirtinimu, visi 15 darbuotojų būtų perkelti į naujai steigiamą valdybą be atleidimų.
LTPF pirmininkės patarėjas Artūras Černiauskas projekto sumanytojų paprašė atkreipti dėmesį į grėsmes ir rizikas vykstant pokyčiams, siekiant apsaugoti darbuotojus, ir pasiūlė sudaryti konsultacinę grupę darbuotojų pareigybių aprašymams parengti. Tai, anot jo, vykstant pertvarkoms būtų reikalingas saugiklis.
Teisingumo ministro patarėja R.Čižauskaitė detalizavo, kokią veiklą vykdys skirtingi Resocializacijos valdybos skyriai. Pasak patarėjos, Intervencijų planavimo ir taikymo skyrius būtų atsakingas už nuteistųjų individualių poreikių, motyvacijos, resocializacijos galimybių vertinimą, planų rengimą, nuteistųjų rengimą paleidimui į laisvę, programų vykdymą kalėjimuose, šeimų ir bendruomenių įtraukimą į resocializacijos procesą. Vertinimų ir stebėsenos skyriui būtų, anot R.Čižauskaitės, deleguota atsakomybė už nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos ir poreikių vertinimo organizavimą, koordinavimą ir stebėseną, elgesio keitimo programas. Darbinės veiklos skyrius rūpintųsi nuteistųjų ir suimtųjų darbinės veiklos planavimu, jų įtraukimu į darbinę veiklą bei ruoštų nuteistuosius integracijai į darbo rinką.
Teisingumo ministerijos atstovai susitikime sakė, jog pokyčiai būtų teigiami tiek tarnybai, tiek ir jos personalui, juos įgyvendinus tikimasi reikšmingo pokyčio tiek vadyboje, tiek nuteistųjų resocializacijos procesuose.
LTPF pirmininkės pavaduotojas Darius Čekavičius pastebėjo, jog ankstesnių pertvarkų metu buvo taikomos tam tikros prievartos priemonės, kai iš vienų skyrių pareigūnai buvo perkelti į kitus struktūrinius padalinius ir paprašė, jeigu struktūros pokyčiai galiausiai visgi būtų įgyvendinami, nebūtų padaryta tokios pat klaidos ir žmonės nebūtų perkeliami per prievartą, nes jų ir taip katastrofiškas trūksta.
„Visi pareigūnai – tiek jaunesnieji, tiek viduriniosios grandies specialistai – mums labai reikalingi. Jie atlieka tikrai daug funkcijų, kurios yra kasdienės, techninės ir be galo svarbios. Nesinorėtų, kad vykstant pertvarkoms, dėl to, kad gali būti perkeliami kitur, jie nuspręstų išeiti iš tarnybos“, – sakė D.Čekavičius.
Socialiniai partneriai taip pat buvo trumpai supažindinti su vykdomo Kalėjimų tarnybos veiklos audito bei Valstybės kontrolės atliekamo patikrinimo tam tikrais tarpiniais aspektais, kurie taip pat suponavo poreikį daryti neatidėliotinus pokyčius pačioje Kalėjimų tarnybos administracijos struktūroje.
Teisingumo ministerija Kalėjimų tarnybos struktūros pokyčius norėtų įgyvendinti jau artimiausiu metu, o teisingumo ministras Rimantas Mockus pažadėjo asmeniškai aplankyti Lietuvos kalėjimus bei susitikęs su įstaigų kolektyvais diskutuoti šia tema betarpiškai.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovai savo nuomonę Teisingumo ministerijai dėl Kalėjimų tarnyboje planuojamų pokyčių nusprendė pateikti per savaitę.
