Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Saulius Davainis, Pensijų grupės vadovė Svajūnė Gaidamavičienė ir vyresnioji patarėja Rita Babianskaitė apsilankė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijoje. Susitikę su LTPF atstovais, jie diskutavo apie ketinimą keisti pareigūnų ir karių pensijų sistemą.
Tikėtasi, kad svečiai LTPF atstovams pristatys naują projektą, tačiau taip nenutiko. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras teigė, jog nuo š. m. sausio mėnesio vyksta konsultacijos dėl sistemos įvertinimo ir galimos pertvarkos, susitinkama su skirtingomis suinteresuotomis šalimis ir aiškinamasi, kokiam modeliui jos pritartų: ar decentralizavimui, ar tam, kad, išlaikant sistemą, būtų keičiamas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reguliavimas.
Viceministras teigė, jog šio susitikimo tikslas – diskutuoti ir atsakyti į rūpimus klausimus bei išgirsti nuomones.
Pasak Svajūnės Gaidamavičienės, Vyriausybės programoje yra nuostata dėl valstybinių pensijų tobulinimo ir spartesnės jų indeksacijos, o priemonių plane numatyta, kad, įvertinus sistemą, būtų parengti ir priimti šias išmokas reglamentuojančių teisės aktų sisteminiai pakeitimai (2028 m. II ketvirtis). S.Gaidamavičienė pateikė informaciją, kad per 2018–2025 metus pareigūnų ir karių pensijų gavėjų skaičius didėjo apie 18 proc., o išlaidos augo beveik 68 proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskaičiavo, jog per 10 metų lėšų poreikis pareigūnų ir karių pensijoms augs dvigubai: jeigu 2025 m. jis siekė 124 mln., tai 2035 m. šis skaičius būtų daugiau nei dvigubai didesnis.
Ministerijos atstovai nurodė, kad pagrindinės pokyčių kryptys būtų šios: indeksavimas, kuris šiuo metu neatitinka savo paskirties, nes nepalaiko perkamosios galios; pensijų dydžio nuvertėjimas; teisė į pensiją – ją norima sistemiškai peržiūrėti ir sieti ne tik su ištarnautais metais, bet ir su amžiaus kriterijumi; taip pat pensijos dydžio apskaičiavimo tvarka (kas įskaičiuojama į bazę, nes šiuo metu ne visos draudžiamosios pajamos įtraukiamos).
Kaip pažymėjo ministerijos atstovai, reikėtų diskutuoti ir apie minimalų pareigūnų ir karių valstybinės pensijos stažą (šiuo metu – 5 metai). Esminis klausimas – ar turėtų būti keičiamas pareigūnų ir karių pensijų reguliavimas, išlaikant esamą sistemą, ar vis dėlto pasirinkti decentralizacijos kelią. Pasak S. Gaidamavičienės, decentralizacija reikštų, kad kiekviena statutinė tarnyba ar ministerija perimtų reguliavimą, asignavimus ir savarankiškai spręstų dėl pensijų ar išmokų.
LTPF atstovai po diskusijų nepritarė decentralizavimui.
Pasak LTPF pirmininkės Loretos Soščekienės, sunku kalbėti apie tai, ko dar nėra tekę matyti ar skaityti, tačiau nuojauta leidžia manyti, kad geriau nebus. Jos teigimu, nei Vidaus reikalų ministerija, nei Finansų ministerija, nei Teisingumo ministerija nenustatytų palankesnių sąlygų. „Todėl tikrai nepalaikytume decentralizavimo“, – teigė ji.
Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Žygimantas Kalpokas susitikime kalbėjo, jog ir pasieniečių profesinė sąjunga nepritaria decentralizacijai. „Nepritariame, nes įžvelgiame grėsmes, kad institucijos, kurios ir taip balansuoja ant išgyvenimo ribos, turės dar didesnį galvos skausmą bandydamos patenkinti visų tarnybų poreikius.“
Vykusioje diskusijoje pareigūnai teiravosi apie pensijų, jų dydžių perspektyvas, ar būtų pereinamasis laikotarpis priėmus naują teisinį reguliavimą ir kt.
