Nepaisant, kad Teisingumo ministrė bei Lietuvos probacijos tarnybos vadovas nepailstamai kartoja, jog Probacijos tarnyboje viskas gerai, darbuotojų apklausa sako priešingai. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) Probacijos tarnybos profesinei sąjungai apklausus darbuotojus, paaiškėjo, kad net 35 proc. Probacijos tarnybos direktoriaus valdymo stilių įvertino kaip prastą ar labai prastą, o 34 proc. – kaip patenkinamą. Apklausoje dalyvavo 171 darbuotojas iš visų šios įstaigos skyrių, tai yra – 43 proc. Lietuvos probacijos tarnybos darbuotojų.
Apklausa atskleidė, jog tik 31 proc. darbuotojų vadovų darbą vertina gerai. Ir net 69 proc. apklausoje dalyvavusių darbuotojų direktoriaus valdymo stilių vertino kaip prastą ar labai prastą (35 proc.), arba kaip patenkinamą (34 proc.).
Darbuotojai teigė, jog tokį įvertinimą lėmė nuomonės nepaisymas, komunikacijos trūkumas, vadovų orientavimasis į asmeninį įvaizdį, o ne rezultatus. Anot apklaustųjų, direktorius nesidomi realiais darbuotojų poreikiais ir problemomis, neįsiklauso į jų nuomones, taiko autoritarinį valdymo stilių, sprendimus priima vienasmeniškai, nesikonsultuoja su specialistais ar darbuotojų kolektyvu.
Jeigu įstaigoje tvyro nerimas, nepasitikėjimas, trūksta galimybių kilti karjeros laiptas, o darbuotojų nuomonės nepaisoma, kaip tokia organizacija gali pasiekti užsibrėžtų ambicingų tikslų? Kai kalbame apie Lietuvos probacijos tarnybą, kurios pagrindinė misija – kokybiška nuteistųjų resocializacija, kalbame ne tik apie šią įstaigą ir joje dirbančiuosius, bet ir apie visuomenę, kurios saugumas priklauso ir nuo to, ar nuteistųjų resocializacija vyks sklandžiai. Apklausos rezultatai verčia tuo abejoti.
Visiškai kitaip darbuotojai įvertino savo tiesioginio (padalinio) vadovo elgesį su kolektyvu. Daugiau nei pusė – 64 proc. – apklaustųjų tiesioginio vadovo elgesį su kolektyvu įvertino teigiamai („labai gerai“ arba „gerai“). Vienas ketvirtadalis (25 proc.) respondentų vadovo elgesį vertino kaip „vidutinišką“. 9 proc. įvardino savo vadovo elgesį kaip „blogą“ ar „labai blogą“.
Į klausimą ar jaučiasi gerbiami ir vertinami savo tiesioginio vadovo, 61 proc. respondentų atsakė, jog jaučiasi gerbiami ir vertinami dažnai arba visada, 22 proc. – tik kartais, 17 proc. – retai arba niekada.
Bendravimą tarp skyrių/padalinio kolegų 75 proc. atsakiusiųjų vertina teigiamai. 13 proc. – kaip patenkinamą, 11 proc. nurodė, jog santykiai yra prasti ar labai prasti.
Apie kolegų pagalbą darbe, didelė dalis respondentų (90 proc.) teigė, jog jų kolegos „visada“ arba „dažnai“ padeda ir pataria vieni kitiems, visgi 9 proc. respondentų nurodė, kad retai arba ir visai nesulaukiantys kolegų pagalbos.
LPT administracijos komunikaciją su darbuotojais respondentai įvertino šiek tiek geriau nei direktoriaus, tačiau ir šie rezultatai glumina: 57 proc. apklaustų darbuotojų administracijos bendravimą vertina kaip prastą arba labai prastą (26 proc.) ir patenkinamą (31 proc.), 34 proc. – kaip gerą, 5 proc. – kaip labai gerą.
Respondentai paaiškindami savo vertinimą teigė, jog administracija dažnai nepateikia aiškių nurodymų arba keičia juos be išankstinio įspėjimo, sukeldami painiavą ir stresą darbuotojams, tai mažina pasitikėjimą ir motyvaciją. Svarbi informacija apie pokyčius ir strateginius sprendimus dažnai perduodama pavėluotai arba visai nepateikiama, tai kelia įtampą.
Neramina ir tai, ką apklausa atskleidė apie darbuotojų motyvaciją, daugiau nei pusė darbuotojų (54 proc.) motyvaciją dirbti jaučia retai arba tik kartais, 37 proc. – tik esant tam tikroms aplinkybėms ir tik nedidelė dalis darbuotojų (9 proc.) nuolat jaučia didelę motyvaciją dirbti. Apklausoje dalyvavusieji darbuotojai paaiškino, jog motyvaciją dirbti skatina pareigos jausmas ir noras padėti žmonėms. Apie motyvacijos mažėjimo priežastis dalis teigė, jog ji mažėja dėl neaiškių administracijos sprendimų, dažnai keičiamų teisės aktų ir didėjančio biurokratinio darbo. Kai kurie – išreiškė susirūpinimą dėl planuojamos pertvarkos, kuri, jų nuomone, gali pabloginti darbo sąlygas ir mikroklimatą. Kiti teigė, kad nors darbas pats savaime yra įdomus, didelis darbo krūvis ir nepakankamas atlyginimas demotyvuoja.
Kas motyvuoja tarnyboje/darbe, dabartinėmis sąlygomis, 15 proc. darbuotojai nurodė, jog galimybė dirbti nuotoliniu būdu arba lanksčiu grafiku, 15 proc. – geras darbo mikroklimatas ir draugiška kolektyvo atmosfera, 13 proc. – darbo saugumas ir stabilumas, 12 proc. – darbo aplinka ir infrastruktūra. Tuo tarpu labiausiai darbe netenkina atlyginimas, taip atsakė net 40 proc. apklausoje dalyvavusiųjų, 33 proc. – nusivylimas dėl reformų rezultatų, 20 proc. – nepagarba darbuotojui ar pareigūnui, 7 proc. – karjeros galimybių trūkumas.
Darbuotojų buvo paklausta ir apie rengiamą struktūrinį pokytį Lietuvos probacijos tarnyboje, ar skyrių mažinimas iš 7 į 3 pagerins bendrus įstaigos veiklos rezultatus ir bendrą darbuotojų/pareigūnų savijautą? Net 76 proc. apklaustųjų nepalaikė skyrių skaičiaus mažinimo, matydami grėsmę darbo efektyvumui ir organizacijos veiklos kokybei, 9 proc. – manė, kad pokytis pagerins situaciją.
Dalindamiesi įžvalgomis ir pasiūlymais apie Lietuvos probacijos tarnybos veiklą, dauguma respondentų išreiškė susirūpinimą, kad tarnyba per daug orientuota į renginius ir šou, o ne į pagrindinę pareigūno funkciją – nuteistųjų resocializaciją. Daug atsakiusiųjų kritikavo vadovybės sprendimus, ypač susijusius su struktūrinėmis pertvarkomis, kurios, jų nuomone, didina įtampą bei nepagerina darbo sąlygų; darbuotojai turėjo pastabų dėl atlyginimų, darbo sąlygų, bendravimo tarp vadovybės ir darbuotojų. Apklausos rezultatai parodė, kad didžioji dauguma respondentų netiki pertvarkos reikalingumu, bijo, jog ji pablogins, o ne pagerins, esamus procesus. Jų nuomone, nuolatiniai pokyčiai, kurie iš tiesų galiausiai neduoda apčiuopiamų rezultatų, sukuria nestabilumą darbo aplinkoje ir neigiamai veikia darbuotojų gerovę bei motyvaciją.
Noriu atkreipti dėmesį, jog Lietuvos probacijos tarnyboje darbuotojų korpusas iš tiesų įspūdingas, dauguma jų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, nemaža dalis – ilgamečiai šios srities profesionalai. Labai sveikintina, kad naujoji LTPF filialo Lietuvos probacijos tarnybos profesinės sąjungos pirmininkė Rasa Erstikytė-Petrauskė, kartu su kolegomis, ėmėsi tokios iniciatyvos, atliko didžiulį ir vertingą darbą: šią apklausą parengė, atliko bei susisteminimo. Džiugina, kad patys darbuotojai siekia identifikuoti, kas ir kodėl įstaigoje neveikia arba yra blogai, norėdami teigiamų pokyčių. Tačiau nuvilia, kad jau dvejus metus, kaip savarankiška įstaiga veikiančios Lietuvos probacijos tarnybos vadovai nepasidomėjo darbuotojų, kolektyvo nuotaikomis, nepamatavo temperatūros įstaigoje.
Kaip darbuotojus atstovaujančios Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė esu susirūpinusi situacija Lietuvos probacijos tarnyboje, o tai, ką jau buvau girdėjusi iš pokalbių ir susitikimų – patvirtino apklausos rezultatai.
Apklausa dar kartą patvirtino, koks svarbus yra tvirtas, pagarbus ir sąžiningas ryšys tarp vadovo ir darbuotojų ir tai, kad nereikėtų į darbuotojus žiūrėti kaip į nulius, nes visada vyksta abipusis vertinimas. Vadovas negali tikėtis gero įvertinimo, jeigu pats nevertina ir nuvertina darbuotojus.
Viliuosi, kad tiek Lietuvos probacijos tarnyba, tiek Teisingumo ministerija neliks nuošalyje, išanalizuos gautus rezultatus, atsižvelgdami į juos keis savo komunikaciją, bendravimą ir mažins įtampą kolektyve.
Detaliau susipažinti su gautais rezultatais galite čia.
