Ugniagesiai gelbėtojai atlieka nepakeičiamą vaidmenį saugant gyvybes, infrastruktūrą ir aplinką. Klimato kaita lemia vis dažnesnius gaisrus bei kitas stichines nelaimes, todėl ugniagesiai gelbėtojai dirba intensyviomis ir vis sudėtingesnėmis darbo sąlygomis, be to, kasdien susiduria su sveikatai kenksmingomis medžiagomis bei patiria didelį stresą. Tai daro didelį poveikį jų fizinei ir psichinei sveikatai, saugumui bei jų šeimų gerovei.
Tarptautinę ugniagesių gelbėtojų dieną Europos viešųjų paslaugų profesinė sąjunga EPSU solidarizavosi su visos Europos ugniagesiais ir ragino užtikrinti didesnę apsaugą ir investicijas šios profesijos atstovams, ypatingai atsižvelgiant į klimato kaitos įtaką išaugusiems ugniagesių darbo krūviams.
Nepaisant didėjančio pavojaus, kurį kelia su klimato kaita susijusios ekstremalios situacijos, ugniagesiams gelbėtojams tenka taupyti ir mažinti išlaidas. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad dešimtyje ES valstybių narių ugniagesių skaičius buvo sumažintas, nepaisant didėjančios gaisrų, potvynių ir kitų ekstremalių situacijų rizikos. 2021-2022 m. didžiausias ugniagesių skaičiaus sumažėjimas buvo fiksuojamas Slovakijoje (-30 %), Bulgarijoje (-22 %), Portugalijoje (-21 %) ir Belgijoje (-19 %). Europos Parlamentui neseniai patvirtinus naujas fiskalines taisykles, ši krizė dar labiau paaštrėjo, kadangi dalis valstybių privalės apkarpyti savo biudžetus.
Tačiau ugniagesių gelbėtojų svarba mūsų visuomenėse sparčiai didėja. Neseniai paskelbta Europos klimato būklės ataskaita rodo, kad Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas planetoje, o nuo 2020 m. patyrėme tris šilčiausios vasaros Europos istorijoje. 2023 m. vasara buvo karščiausia visų laikų vasara, o kartu su aukšta temperatūra kilo ir miškų gaisrai – praėjusių metų rugpjūtį Graikijoje kilo didžiausias miškų gaisras Europoje nuo tada, kai buvo pradėti registruoti gaisrų duomenys.
Dėl klimato kaitos taip pat plečiasi teritorijos, kurioms kyla didelė gaisrų rizika. Skaičiuojama, jog šiais metais Šiaurės Europoje gaisrų sezonas bus kur kas intensyvesnis, nei anksčiau. Taip pat ir Arkties ir subarktiniuose regionuose 2023 m. miškų gaisringumas buvo didesnis nei vidutinis. Šie geografiniai numatomų miškų gaisrų pokyčiai reiškia, kad ugniagesiai turi būti pasirengę prisitaikyti prie naujų ir netikėtų iššūkių, o tam reikia investuoti į įrangą, personalą ir mokymus. Neinvestuodama į savo ugniagesius, Europa nesugeba pasirengti didėjančiai ir, galimai, katastrofiškų padarinių turėsiančiai klimato krizei.
Nors savanoriai ugniagesiai atlieka labai svarbų vaidmenį, jie negali būti laikomi profesionalių ugniagesių pakaitalu ar pigia alternatyva profesionalioms ugniagesių pajėgoms ir investicijoms į gelbėjimo tarnybas ir personalą. EPSU palankiai vertina neseniai įvykusį savanorių ugniagesių pripažinimą darbuotojais pagal Europos socialinę chartiją, pabrėždama būtinybę apsaugoti jų teises. Savanoriai ugniagesiai gelbėtojai yra gerai apmokyti veikti ekstremaliose situacijose ir iš jų gali būti reikalaujama, kad jie, kaip ir profesionalūs ugniagesiai gelbėtojai, dirbtų 12 ir net 24 valandų pamainomis. Tačiau šiuos savanorius ugniagesius gelbėtojus turi ginti tokie patys darbo laiką reglamentuojantys teisės aktai ir teismų praktika, kaip ir kitus gelbėjimo tarnybų darbuotojus.
Europos ugniagesiai nusipelno kur kas daugiau, nei pagarba ar plojimai. Jie nusipelno adekvataus darbuotojų skaičiaus, asmeninių apsaugos priemonių, pritaikytų prie kintančio jų darbo pobūdžio, jų profesijos pripažinimo kancerogenine ir naujos ES strategijos dėl ugniagesių gelbėtojų ir pagalbos tarnybų. Ugniagesiai nusipelno investicijų, kurios apsaugotų juos ir piliečius, kurių saugumo užtikrinimui jie paskiria visą savo gyvenimą.
Europos viešųjų paslaugų profesinė sąjunga kelia šiuos 6-is reikalavimus:
- Ugniagesių gelbėtojų profesijos pripažinimas kancerogenine
Europos Sąjunga privalo priimti ugniagesių gelbėtojų sveikatą geriau saugančius teisės aktus, atsižvelgti ir perkelti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasiūlymus į Europos Sąjungos teisę.
- Daugiau ugniagesių ir daugiau įrangos
Eurostato duomenys rodo, kad ugniagesių skaičius buvo sumažintas dešimtyje ES valstybių narių, nepaisant to, kad dėl klimato krizės išaugo gaisrų, potvynių ir kitų ekstremalių situacijų rizika.
- Privalomas nukenksminimas ir privalomas sveikatos patikrinimas
Kai ugniagesiai gesina gaisrą, jie užsikrečia pavojingomis toksiškomis dalelėmis ir medžiagomis. Dėvėdami kvėpavimo aparatus jie gali apsisaugoti ir sumažinti kenksmingų dalelių įkvėpimo riziką. Tačiau toksiškos dalelės ir medžiagos prilimpa prie apsauginės įrangos, įskaitant aprangą, įvairius įrankius, žarnas ir kt. Tai reiškia, kad visos priemonės, kurios nebuvo tinkamai nukenksmintos, gali pakenkti jų šeimoms, kolegoms ir piliečiams, kuriems jie padės kitos operacijos metu. Privalomas nukenksminimas ir privalomi sveikatos patikrinimai padėtų apsaugoti ugniagesių ir jų artimųjų sveikatą.
- Gerbti Europos Teisingumo Teismo sprendimą ir nustoti naudotis savanorių ugniagesių paslaugomis kaip pigesniu būdu teikti skubias viešąsias paslaugas
Mes palaikome tuos, kurie užsiima savanoriška veikla savo bendruomenių labui ir aukoja savo laisvalaikį, kad padėtų kitiems. Tačiau kai kalbama apie ugniagesius gelbėtojus, svarbu nepamiršti, kad šie savanoriai yra gerai apmokyti veikti ekstremaliųjų situacijų metu ir jiems gali tekti dirbti pamainomis, kurios trunka net 12 valandų – tiek, kiek ir profesionalūs ugniagesiai. Svarbu užtikrinti, kad savanoriai ugniagesiai nebūtų išnaudojami ir kad jiems taip pat tektų pilnavertė apsauga.
- Daugiau tarpvalstybinio bendradarbiavimo
ES valstybės narės neturi nei suderintos įrangos, nei profesinių mokymų ar elgesio protokolų, todėl bendros operacijos tampa dar sudėtingesnės.
- ES strategija dėl ugniagesių gelbėtojų ir skubios pagalbos tarnybų
Reikalinga ES strategija, kurioje būtų numatytos išsamios priemonės ir sprendimo būdai, susiję su darbuotojų trūkumu, darbo sąlygomis, sveikata ir sauga darbe, sveikatos patikrinimais, procedūromis ir bendrų operacijų suderinimu ES lygmeniu.
2024-05-28
Parengta pagal Europos viešųjų paslaugų profesinės sąjungos (EPSU) informaciją.
