Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas ir PD Veiklos analizės ir kontrolės valdybos viršininko pavaduotoja Oksana Plesko Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) atstovams pristatė tolesnius Policijos reformos etapus.
Tiesa, kol kas detalių ir konkretumo stinga: Vidaus reikalų ministerija pritarė konceptui, bet, kaip pertvarka bus įgyvendinta ar kaip pasikeis policijos darbuotojų situacija galutinių atsakymų nėra.
„Laukia dideli pokyčiai. Toliau centralizuojama policijos valdymo struktūra – planuojama, kad Lietuvos policija jau 2024 metais taps vienu juridiniu asmeniu vietoj šešiolikos, o apygardų vietoj dešimties teliks penkios, – paaiškina LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė. – Natūralu, kad pareigūnai sunerimę, kas nutiks su jų darbais, kaip pakis krūviai ir ar nebus sudėtingiau teikti kokybišką pagalbą gyventojams.“
Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Vladas Sanda neslepia susirūpinimo, kad keičiant struktūrą iš tarnybos gali „nubyrėti“ nemažai pareigūnų.
„Neaišku, kaip pertvarka galiausiai atrodys realybėje. Negavome ir tiesaus atsakymo, kuo tai bus naudinga eiliniams pareigūnams. Tai pasitikėjimo nekelia. Juolab, kad iš pristatymo supratome, kad ir taip dideli krūviai policijoje nemažės, nes planuojamos naujos papildomos funkcijos. – sako jis. – Aišku, pertvarkius apygardas, bandys subalansuoti krūvius, bet sunku Šiaulių komisariato medžiagą nagrinėti kokiam Panevėžiui. Juk nepažįsti teritorijos, nežinai specifikos, priešistorės.“
Profesinės sąjungos įsitikinusios, kad pirmiau apsimokėtų „sustiprinti policijos raumenis“. Būtina pagaliau sutvarkyti atlyginimų sistemą, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą bei garantijas. Kai daug dešimtmečių valstybės gerovei paskyręs pareigūnas gauna vos kelis šimtus eurų pensijos, nėra teisinga. Tai turi pasikeisti, jei norime pasiekti policijos prestižo, išlaikyti patyrusius pareigūnus ir pritraukti perspektyvių žmonių. Juk nuo to tiesiogiai priklauso paslaugų kokybė.
Ambicijų ir galimybių atitikimas tik didėja
Vilkaviškio RVRS darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Kristina Siriūnienė pastebi neigiamą pertvarkų tendenciją.
„Kodėl po tiek pokyčių Lietuvos policijoje tebeturime situaciją, kai pareigūnai palieka tarnybą? Dažnai ir tie, kurie kvalifikuoti, turi daug kompetencijos? Po kiekvienos reformos judame prie vis didėjančio disbalanso tarp vadovų leidžiamų tvarkų, augančių reikalavimų pareigūnams ir to, kiek jie pajėgūs atlikti, – įsitikinusi K. Siriūnienė. – Neįsivaizduojate, kiek funkcijų, pareigų, nurodymų jau dabar užkraunama pareigūnams. Su šiandieniniu jų skaičiumi bei nuolat augančiais reikalavimais užtikrinti reikalaujamos kokybės tampa neįmanoma.“
Nors didelės ambicijos nėra blogai, atrodo, pamirštama, kad algoritmų ir aprašų neužtenka – tyrimas reikalauja pareigūnų pastangų gilinantis, bendraujant su gyventojais, prisitaikant prie skirtingų aplinkybių.
„O įvykis gena įvykį – natūralu, kad pareigūnai pervargę, – prideda ji. – Be to, reikalaujama daugybės atsiskaitymų, pažymų, skambinama tikrinant… Čia įžvelgiu ir demotyvuojantį vadovų nepasitikėjimą pareigūnais. Tuo pačiu dėl nemažos kontrolės pareigūnai jaučiasi dar labiau spaudžiami.“
K. Siriūnienė dar pamini, kad, nors Policijos departamentas pristatė siekiantis diegti kokybės užtikrinimo metodiką LEAN, keliami uždaviniai, prognozės remiasi skaičiukais, statistika, o pareigūnai, kurie tai įgyvendina, lieka antrame plane. Pavyzdžiui, pernai vyko konferencija apie LEAN, kur pristatyta situacija policijoje. Per ją pabrėžta, kad per mažai dėmesio skiriama kalbantis su pačiais pareigūnais, pakankamai su jais nesiaiškinama, kaip pagerinti procesus.
„Jei versle apie su kokybe susijusius procesus kalbamasi su žmonėmis, policijoje to mažai. Įvairūs mokymai yra gerai, bet trūksta realaus bendravimo, nagrinėjimo, kaip pareigūnui geriau elgtis nuvažiavus į vieną ar kitą įvykį ir panašiai“, – sako pareigūnė.
LTPF tikslas – sušvelninti galimas neigiamas pasekmes
Tolesnė policijos reforma bus įgyvendinama etapais (vienas turėtų baigtis po metų, kitas – po pusantrų) ir profesinės sąjungos reikalaus visą šį laikotarpį būti konstruktyviai įtraukiamos į darbo grupių veiklą.
„Struktūriniai pokyčiai reikš daug chaoso. Kai darbo krūviai dideli, streso daug, o atlyginimuose tai neatspindi, didelė rizika, kad dalis pareigūnų visoje Lietuvoje paliks tarnybą. Tai būtų didelis praradimas tiek Lietuvos policijai, tiek pačiai visuomenei. Dėl to svarbiausia LTPF užduotis yra kuo labiau įsitraukti modeliuojant pertvarkos procesus ir palengvinant pereinamąjį laikotarpį“, – akcentuoja L. Soščekienė.
V. Sanda sako tiesiai – profesinių sąjungų įtraukimas labai svarbus. Komisariatai ne visada linkę aukštesniems vadovams atvirai kalbėti apie savo problemas, kylančius iššūkius, kad nepasirodytų, jog nesusitvarko. Vis tik pareigūnams atstovaujančios profesinės sąjungos gali kalbėti atviriau ir perteikti tikrąją situaciją. Taigi, jei policijos vadovybė nuoširdžiai siekia spręsti problemas, jie patys turėtų būti suinteresuoti profesinių sąjungų buvimu prie derybų stalo.
„Pristatymas skambėjo gražiai, bet tai – tik žodžiai. Realybė gali būti kitokia, tad primename, kad apgalvotos evoliucijos rezultatai bus tvaresni nei revoliucijos. Nenorime spręsti sudėtingų problemų, jei tiesiog galime joms užkirsti kelią. Dėl to tikimės, kad bus klausomasi tų, kurių darbus tiesiogiai paveiks ši reforma ir kurie geriausiai žino situaciją iš vidaus“, – sako V. Sanda.
Taip pat jis primena, kad be šios pertvarkos didelėje dalyje šalies anksčiau jau startavo Reagavimo padalinių reforma, t. y. jungiami padaliniai, vykdantys tiesioginį reagavimą ir viešosios tvarkos užtikrinimą (patruliavimą): „Buvau įtrauktas į darbo grupę, teko sulaužyti nemažai iečių, bet kad įdėtas darbas atsipirko ir pavyko pasiekti daug pagerinimų pareigūnų bendruomenei. Tikimės, kad tą pavyks pakartoti ir su šia reforma“.
Pažymėtina, kad A. Paulausko teigimu, kadangi mažės valdymo grandis, atsilaisvins lėšos, kurias vėliau bus galima nukreipti gerinant pareigūnų situaciją. Jis mini 6 mln. eurų. Pavaduotojas sutinka, kad tai vertėtų kreipti gerinant pareigūnų finansinę situaciją, socialinę apsaugą, taip pat skirti geresniam aprūpinimui, įvairiems mokymams.
O. Plesko taip pat paaiškina, kad, naikinant juridinį asmenį, visiems pareigūnams bus išdalinti apie pertvarką įspėjantys lapeliai, nes taip tiesiog numato procedūros. Pačių pareigybių nemažės.
