Europos policijos sąjungos (EPU) vykdomoji direktorė Jacqueline Hirt, viešėjusi Lietuvoje per Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos suvažiavimą, sako paprastai: aštrėjant bendroms problemoms, būtinas ES pareigūnus vienijančių profesinių sąjungų bendradarbiavimas. „Taip pat reikia suprasti, kad nuo policijos pareigūnų aprūpinimo, apmokymų bei gyvenimo standartų lygio priklauso ne tik jų, bet ir bendruomenių gerovė“, – akcentuoja ji.
Apie tai bei kitas Europos policijos aktualijas – skaitykite šiame interviu su J.Hirt.
Kodėl svarbus skirtingų Europos pareigūnų profesinių sąjungų bendradarbiavimas?
Europoje visi policijos pareigūnai susiduria su tomis pačiomis problemomis. Mums visiems aktualus saugumo, atitinkamos įrangos užtikrinimas, tinkami apmokymai, atlyginimų dydžiai, viršvalandžių apmokėjimas, kaupimas orioms pensijoms. Kai žinome vieni kitų situacijas, deriname sienas peržengiančias pozicijas, esame tarsi vienas kumštis. Galime parodyti vyriausybėms, kad atitinkamose srityse reikalingi pokyčiai.
Tiesa ta, kad, jei norite tinkamai ginti savo bendruomenes, labai svarbu, jog policijos pareigūnai būtų gerai apmokomi bei gerai aprūpinami.
Ar Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija yra vertinga Europos policijos sąjungos narė? O gal turėtume pasitempti?
Manau, kad jūsų Federacija tikrai vertinga Europos policijos sąjungai. Nuolat dalyvaujate mūsų tyrimuose ir prisidedate dirbant dėl minimalių darbo standartų Europos pareigūnams užtikrinimo. Kalbu ne tik dėl reikalingos įrangos, uniformų ir panašiai, bet ir socioekonominių faktorių (mokesčių, būstų, bendro pareigūnų pragyvenimo lygio bei kita).
Sakyčiau, LTPF yra geras pavyzdys kitoms profesinėms sąjungoms. Čia matome daug pozityvių procesų – padėtis Lietuvoje kai kuriais aspektais lenkia kitas ES valstybes. Pavyzdžiui, kaip tik pasirašyta nauja kolektyvinė sutartis, kur įtrauktos specialios socialinės garantijos pareigūnams, be to, kreipiamas ypatingas dėmesys moterims, dirbančioms policijoje.
Ar pastebite kokių nors naujų tendencijų ar temų pastarųjų metų profesinių sąjungų darbotvarkėje?
Išties, susiduriame su daug naujų tendencijų. Viena jų susijusi su COVID-19 pandemija – pastaruosius pora metų imta grasinti policijos pareigūnams neįprastais būdais, ėmus ant jų kosėti ir pan.
Antra – Europoje vyksta daug demonstracijų dėl įvairių probleminių klausimų. Dėl to policijos pareigūnams tenka susidurti su padidėjusia prievarta jų atžvilgiu. Be to, nepamirškime, kad policijos pareigūnai taip pat yra žmonės. Galbūt jie pritaria protestuojančiųjų tikslams ir kadieniame gyvenime susiduria su tomis pačiomis bėdomis, visgi negali stoti jų pusėn. Kitaip tariant, tenka susidurti su nelengvomis dilemomis dėl profesinio ir privataus gyvenimo aspektų.
Situacija sudėtingėja ir dėl to, kad keliose Europos šalyse dalis politikų spaudžia pareigūnus naudoti prievartą prieš protestuotojus, o šiems nesutikus – gauna sankcijų.
Galima paminėti, kad, nors per pandemiją kriminalinių veikų sumažėjo, jos nedingo – tiesiog buvo „pavėlintos“. Po karantinų atlaisvinus ribojimus padaugėjo nusikaltimų. Daug kas persikėlė ar suaktyvėjo skaitmeninėje erdvėje: sakykime, stebime daug sukčiavimo atvejų siekiant iš žmonių išgauti informacijos. Deja, suaktyvėjo ir kitas pavojingas reiškinys tinkle: tai – doksavimas (angl. doxing). Paprastai tariant, tai reiškia, kad nusikaltėliai ieško (dažnai už atlygį) ar dalinasi policijos pareigūnų nuotraukomis, privačia informacija socialiniuose tinkluose bei tam tikruose internetiniuose puslapiuose, kad galėtų juos rasti, grasinti ir kitaip daryti poveikį.
Sakyčiau, kad tai – pagrindiniai aspektai, kurie šiuo metu kelia mums susirūpinimą.
2021-11-05
LTPF informacija
