A. Černiauskas: „Socialinis dialogas – būtinas produktyvaus bendro darbo įrankis“

Didžiausia Lietuvoje pareigūnus vienijanti Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) įgyvendino Norvegijos finansuojamą projektą „Socialinio dialogo procedūrų ir bendradarbiavimo plėtojimas teisėsaugos tarnybose“. Vienas iš projekto organizatorių Lietuvoje, LTPF pirmininkės Loretos Soščekienės patarėjas Artūras Černiauskas, sako, kad projektas padėjo dar kartą išgryninti esmines socialinio dialogo naudas ir galimybes Lietuvoje.

„Profesinių sąjungų kasdienis darbas neįsivaizduojamas be socialinio dialogo. Organizacijos, veikiančios tam, kad užtikrintų darbuotojų gerovę ir palankiausias darbo sąlygas, turi nuolat bendradarbiauti tiek su darbdaviais, tiek su valstybės institucijomis. Todėl rezultatams pasiekti reikalingas gebėjimas konstruktyviai susitarti ir atrasti darbuotojams bei darbdaviams palankius sprendimus“, – pasakoja A. Černiauskas.

Kuo naudingas konstruktyvus socialinis dialogas? A. Černiauskas išskiria tris esminius privalumus.

Pirmas ir pagrindinis privalumas vystant kokybišką socialinį dialogą – abipusis ar kelių šalių tarpusavio supratimas, bendradarbiavimas tarp administracijos ir profesinių sąjungų. Jis leidžia vienai pusei aiškiai nustatyti problemas, su kuriomis susiduria darbuotojai, o kitą pusę apie tas problemas detaliai informuoti.

Kai socialinis dialogas vystomas kokybiškai, problemos nėra smulkmeniškos ar padrikos. Darbuotojų atstovų atsakomybė – iš darbuotojų išgirstas problemas išgryninti ir sukoncentruoti taip, kad būtų galima pateikti vadovybei, priimančiais sprendimus.

Antra, viena veiksmingiausių priemonių rezultatams per bendradarbiavimą pasiekti – sudaromos šakos kolektyvinės sutartys. Vykstant efektyvioms deryboms tarp profesinių sąjungų, darbdavių ir institucijų vadovybių galima pasiekti labai plačiai, visai įstaigų grupei, taikomų problemų sprendimo būdų, papildomų garantijų ir galimybių užtikrinimo. Tai yra gerokai progresyvesnė priemonė, nei sprendimai priimami vienvaldžiu metodu – tokie beveik visada sulaukia darbuotojų pasipriešinimo.

Trečia, daugelis darbo gerinimo klausimų gali būti sprendžiami ne įstatymiškai, o per susitarimą derybų metu ir per kolektyvines sutartis. Tai Norvegijoje jau įprasta praktika, tačiau pas mus ji dar žengia pirmuosius žingsnius. Pavyzdžiui, norvegų taikomas pasiūlymas darbo užmokestį apibrėžti daugiau per sutartį, nei per įstatymą, reikštų daugiau laisvės ir galimybių atlyginimo nustatymui ir kėlimui.

„Projekto metu turėjome progą susipažinti su kitokiu socialinio dialogo lygmeniu Novergijoje. Kolegos ten, turėdami šimtmečio socialinio dialogo vystymo patirtį, pasiekia didelių, reikšmingų rezultatų. Mums tikrai yra ko pasimokyti ir gautas žinias pritaikyti Lietuvos teisėsaugoje“, – priduria LTPF atstovas Artūras Černiauskas.

***

2022-03-14
LTPF informacija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Norvegijos per Norvegijos dotacijų mechanizmo 2014-2021 programą „Socialinis dialogas – orus darbas“ remiamas projektas 

Supported by Norway through the Norway Grants 2014-2021, in the frame of the Programme „Social Dialogue – Decent Work“

Susiję straipsniai

Naujausi straipsniai
Load More