Liepos pabaigoje Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, gavusi narių, dirbančių Probacijos tarnyboje informaciją, kreipėsi į Probacijos tarnybą ir paprašė atsakyti, kiek pareigūnų apmokyti naudotis Taser, kiek jų ir kas kiek laiko atnaujino įgūdžius per pastaruosius trejus metus, paprašė patikslinti, ar yra nustatytos aiškios ir suprantamos elgesio, susijusio su elektros šoko įtaiso Taser laikymu (saugojimu) institucijų ne darbo metu bei naktį, taisyklės.
Žinios atnaujinamos laikant testą nuotoliniu būdu
Probacijos tarnyba atsakė, kad vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 str. nuostatomis, tarnyboje naudojami elektros šoko įtaisai Taser yra priskirtini D kategorijos ginklams, tai, vadovaujantis šio įstatymo 13 str. nuostatomis reiškia, kad be leidimų juos gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai bei fiziniai asmenys nuo 18 metų. Visi Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnai baigia Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnų įvadinio mokymo kursų programą ir įgauna įgūdžius naudotis specialiosiomis priemonėmis. Be to, vadovaujantis Pareigūnų parengimo veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės, fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogmenų naudojimu, ir jų sugebėjimo veikti tokiomis situacijomis tikrinimo tvarkos aprašu, kiekvienais metais visi Lietuvos probacijos pareigūnai nustatyta tvarka laikydami Pareigūnų žinių patikrinimo testą, pakartotinai susipažįsta su atitinkama mokymo medžiaga, tuo taip pat reguliariai atnaujindami specialiųjų priemonių – šiuo atveju, elektros šoko įtaisų Taser naudojimo tarnybinių pareigų atlikimo metu ypatumus.
Praktinius įgūdžius, susijusius su specialiosiomis priemonėmis, probacijos pareigūnai atnaujina Lietuvos kalėjimų tarnybos kompetencijų ugdymo valdyboje (KUV), kuri nustato ir mokymo grupių bei dalyvių skaičių. Probacijos tarnybos duomenimis, nuo 2023 m. iki dabar KUV įgūdžius atnaujino 121 Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnas.
Po tarnybos parsinešti į namus Taser nedraudžiama
Lietuvos probacijos tarnyba rašte dėl Taser laikymo, kai pareigūnai po darbo negali patekti į tarnybines patalpas, atsakė, kad tokiais atvejais situacijos sprendžiamos suderintai su jų tiesioginiais vadovais, sudarant individualias sąlygas specialiąsias priemones grąžinti ir vėliau. Tarnybos nuomone, vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 str. nuostatomis, specialiąsias priemones turėti su savimi pareigūnams nėra uždrausta, kaip ir parsinešti po tarnybos į namus.
„Individualios sąlygos šiame kontekste gali būti tik sąlyginės“ – sako LTPF filialo Lietuvos probacijos tarnybos profesinės sąjungos pirmininkė Rasa Erstikytė-Petrauskė. Pasak jos, kai kalbame apie specialiųjų priemonių – šiuo atveju elektroimpulsinio prietaiso Taser – laikymą ne tarnybos patalpose, bet koks sprendimas turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtas teisės aktuose. Vien tik žodinis ar situacinis susitarimas su vadovu nėra pakankamas, nes lieka vietos interpretacijoms ir gali kelti tiek teisinius ginčus, tiek realias saugumo rizikas. Institucija privalo užtikrinti, kad visiems pareigūnams galiotų vienodos ir aiškiai suprantamos taisyklės, kurios užtikrintų tiek teisinį aiškumą, tiek visuomenės ir pareigūnų saugumą. Dabartinis reglamentavimo neapibrėžtumas faktiškai perkelia visą atsakomybę pareigūnui – tai nėra priimtina, kai kalbame apie tokio pobūdžio priemones“, – pabrėžia pirmininkė.
Pareigūnai prašo daugiau praktinių mokymų
„Probacijos tarnybos atsakymas rodo, kad vietoje realių sprendimų pasirenkamas formalumas,“ – sako Lietuvos probacijos tarnybos profesinės sąjungos pirmininkė.
Pasak jos, problema yra dvejopa: pirma, galiojantys teisės aktai Probacijos tarnyboje yra nepakankamai aiškūs ir neužtikrina vienareikšmių taisyklių dėl specialiųjų priemonių laikymo bei naudojimo; antra, testai nėra pakankamai orientuoti į konkrečiai elektroimpulsinio prietaiso Taser valdymą ir jo praktinį panaudojimą, o praktiniai mokymai nevyksta tokia apimtimi, kokios reikalauja tiek aukštesni teisės aktai, tiek pareigūnų ir visuomenės saugumo standartai.
„Negalime ignoruoti fakto, kad nuo 2023 m. iki dabar įgūdžius atnaujino (arba juos įgijo) tik 121 pareigūnas iš apytiksliai 300, kai tokia apimtis turėtų būti užtikrinama kiekvienais metais. Tai reiškia, kad didelė dalis pareigūnų nėra pasirengę taip, kaip to reikalauja galiojantys teisės aktai. Aiškaus reglamentavimo dėl Taser laikymo namuose nebuvimas faktiškai perkelia visą atsakomybę pareigūnui, o tai nėra suderinama su institucijos pareiga užtikrinti ne tik aiškias ir saugias darbo sąlygas, bet ir tinkamą specialiųjų priemonių naudojimo kontrolę. Aiškūs reikalavimai ir kasmetiniai praktiniai mokymai turi būti ne pasirinkimas, o privalomas standartas“, – pabrėžia R.Erstikytė-Petrauskė.
Profesinė sąjunga nemano, kad Taser vieta – pareigūno namuose
Problema dėl Taser laikymo paaštrėjo po to kai probacijos pareigūnai gavo Resocializacijos ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Zabolevičiaus elektroninį laišką, kuriame primenama, jog vykstant į teritoriją (išskyrus į teismus, kitas valstybines įstaigas ar organizacijas) pareigūnai pareigūnai su savimi turi turėti (ne mažiau kaip vieną ekipaže)Taser – tai yra privaloma visais atvejais be išimties. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad specialiųjų priemonių nešiojimas yra reglamentuotas teisės aktais, todėl elektros šoko įtaisai Taser tarnybinių pareigų atlikimo metu turi būti nešiojami tik išduotuose specialiuosiuose dėkluose, jų negalima palikti tarnybinėse transporto priemonėse ar nešiotis rankose, kuprinėse, ar kaip nors kitaip, nei tai numato teisės aktai.
„Pažymėtina, kad, vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis, elektros šoko įtaisai yra priskirtini D kategorijos ginklų grupei, todėl už netinkamą disponavimą jais (tame tarpe ir netinkamą jų nešiojimą tarnybos metu) gali kilti ne vien tik drausminė atsakomybė. LPT teritorinių skyrių vadovams primename užtikrinti tinkamą elektros šoko įtaisų Taser išdavimo, saugojimo, Paėmimo – grąžinimo žurnalų pildymo procesų organizavimą ir vykdymą veiklos teritorijose“, – rašoma elektroniniame laiške.
Kaip yra kitose tarnybose?
Pasak Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Vlado Sandos, policijos pareigūnai įprastai specialiąsias priemones, kaip ir ginklą laiko tarnybos vietoje. Taip pat ir Taser. Būna atvejų, kai tenka ir ginklą, ir specialiąsias priemones parsinešti į namus, dėl tarnybos užduočių specifikos. Tuomet, anot V.Sandos, svarbiausia, kad tos priemonės būtų laikomos taip, kad jomis nepasinaudotų kiti. Policininkai, pasak profesinės sąjungos pirmininko, naudojimo specialiosiomis priemonėmis žinias atnaujina nuotoliniu būdu ir praktiniuose mokymuose“.
Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Žygimanto Kalpoko, „Neteko girdėti, kad kažkas Taser nešėsi į namus, tačiau teisiškai tai galima padaryti, kaip ir su bet kuriomis kitomis specialiosiomis priemonėmis, kurios yra priskirtos pasieniečiui. Dėl jų laikymo, galiu pasakyti tik tiek, kad tai nėra kažkaip specifiškai reglamentuota, nes Taser prilyginamas bet kokiai kitai specialiąjai priemonei.Visgi reikėtų nepamiršti, kad pareigūnas turi užtikrinti sąlygas, kad tomis priemonėmis nepasinaudotų kiti asmenys, todėl manau, kad Probacijos tarnyba neturėtų visos Taser saugojimo naštos ir atsakomybės perkelti tik ant pareigūno pečių. Turėtų būti sudarytos sąlygos specialiąsias priemones palikti tarnybos vietoje, o jeigu tai nėra įmanoma ir, jeigu jau pareigūnai priversti Taser neštis į namus, aprūpinti juos nedideliais seifais (ar kompensuoti tokių seifų įsigijimą), kad nekiltų nei susižalojimo, nei neteisėto pasinaudojimo ar vagystės pavojus. Kita problema, kurią matau, kadangi Taser nėra pigi specialioji priemonė, kyla klausimas, kas atlygintų nuostolius vagystės atveju, ar tokiu atveju ši našta ir atsakomybė nekristų ant pareigūno pečių?“ – sakė Ž.Kalpokas.
Nuoroda į mūsų rašytą straipsnį apie šią problemą:
Probacijos tarnybos atsakymas čia.
