Šiandien Vyriausybės kanceliarijoje pareigūnų profesinių sąjungų atstovai susitiks su Vyriausybės kanclere aptarti Lietuvos policijos profesinės sąjungos iškeltus, vidaus tarnybos pareigūnų bendruomenei aktualius, klausimus bei galimus jų sprendimo būdus.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF), prieš susitikimą Vyriausybėje, akcentuoja, kad užteks parodomojo, „popierinio“ dėmesio pareigūnams, laikas pereiti prie realių sprendimų. Tai yra, skirti tokį finansavimą, kuris saugumą šalies viduje užtikrinantiems pareigūnams garantuotų bent vidutinį Lietuvos uždarbį. Kol kas pareigūnų vidutinis darbo užmokestis (VDU) ir šalies VDU skiriasi apie 30 proc.
„Šiandien pareigūnų VDU nesiekia 1000 „į rankas”. Kai šalies VDU jau viršija 1340 „į rankas”. Tai labai iškalbingas požiūris į pareigūnus. Jeigu politikams tikrai rūpi pareigūnai, tada turime kalbėti ne apie vienkartines pinigines injekcijas į įstaigų biudžetus, o apie sistemišką, nuoseklų finansavimą, kuris nepriklausytų nuo politikų malonės ir nuotaikų. Tik taip galima pasiekti, kad pareigūnų darbo užmokestis būtų padorus ir konkurencingas. Jei 2020 metais šalies VDU buvo 1524 eurai (iki mokesčių), tai policijos pareigūnų vidutinis atlyginis siekė 1097 eurus ir skirtumas sudarė 427 eurus. 2023 metais šalies ir pareigūnų VDU skirtumas siekia jau 650 eurų, tai rodo realų pareigūnų pajamų mažėjimą. LTPF ne kartą išsakė savo poziciją, kad pradedančiojo pareigūno atlyginimas turėtų būti ne mažesnis už šalies VDU ir nuosekliai didėtų atsižvelgiant į jo tarnybos stažą ir užimamas pareigas“,- aiškius lūkesčius pateikia LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
Pasak LTPF pirmininkės, Vidaus reikalų ministerija vidaus tarnybos statute įtvirtino darbo užmokesčio sistemą, kuri iš esmės leistų mokėti didesnius atlyginimus. Tačiau ši sistema graži tik popieriuje, nes jai realizuoti tiesiog neskiriama pinigų.
Ką jau kalbėti apie socialines garantijas, dėl kurių vidaus tarnybos sistema tapo visiškai nekonkurencinga. Privatus sektorius jau senokai ir keliones apmoka, ir suteikia medicininių paslaugų draudimą, ir skiria apgyvendinimą žmonėms, dirbantiems kituose miestuose. Pareigūnams apie tokį komfortą galima tik pasvajoti.
Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkės Romos Katinienės, problemų vidaus tarnyboje apstu: ryškėja personalo senėjimas, o pareigūnų, kurie palieka tarnybą yra žymiai daugiau nei ateinančių.
„Pareigūnai skundžiasi, kad jiems nėra tinkamai atlyginama už darbą, neskiriamos arba skiriamos akivaizdžiai per mažos priemokos už padidėjusį darbo krūvį ar papildomų užduočių atlikimą. Socialinių garantijų, kurios visada buvo motyvacinė priemonė ir paskata likti tarnyboje, metai iš metų mažėja“, – kalbėjo R.Katinienė.
Situacija, deja, panaši visose statutinėse įstaigose, kurios susiduria su didžiuliu pareigūnų trūkumu, labiausiai kenčia policija ir kalėjimų tarnyba. Pastarojoje jau artėjama prie ribos, kai nuteistiesiems greitai teks saugoti patiems save, nes tokio pareigūnų trūkumo dar nebuvo.
Užmokesčio sistema ne vienintelė, kuri pilna apimtimi nepasiteisino. LTPF, susipažinusi su SADM parengtu pareigūnų pensijų projektu, pasakė iškart – projektas nevykęs, juo be reikalo audrinama pareigūnų bendruomenė.
LPPS nuomone, visiškai pakaktų spręsti tik valstybinių pensijų indeksavimą, o tiksliau, indeksavimą įtvirtinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, nes seniai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos yra labai mažos. Tam, anot R.Katinienės, nereikia pertvarkyti veikiančios sistemos.
„Labai norėtume, kad pensijų projektas būtų paslėptas giliai stalčiuje. LTPF kategoriškai nepritaria šiam projektui, koks buvo paskutinį kartą pristatytas. Todėl šiandien Vyriausybėje mūsų nuostata bus aiški – užteks žadėti, pradėkite realiai rūpintis pareigūnais, o tuo pačiu – Lietuvos visuomenės saugumu ”,- sako L.Soščekienė.
