Loreta Soščekienė: krizė – tinkamas laikas darbdaviams pasipelnyti?

LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė

Prieš keletą dienų darbdavių organizacijos pateikė pasiūlymus dėl Darbo kodekso pakeitimų, kurie, pasak jų, leistų lengviau įveikti krizę ir išsaugoti darbo vietas.

Noriu atkreipti dėmesį, kad verslininkai, teikdami šiuos pasiūlymus, nepasivargino jų argumentuoti. Tad jų pasiūlymai vertintini kaip chamiškas pasinaudojimas šalyje susidariusia situacija, kai norima ne išsaugoti darbo vietas, bet gauti kuo didesnį pelną.

Esant krizinei situacijai tikrai ne visas verslas susiduria su problemomis, yra ir bus netgi labai pelningai dirbančių įmonių. Tuo tarpu siūlomi DK pakeitimai nenumato jokių išimčių ir galės būti taikomi visose srityse, net ir biudžetiniame sektoriuje (valstybės tarnyboje, statutiniams pareigūnams ir pan.).

Apie laikinumą nėra nė ko kalbėti, nes praėjus 3 ar 6 mėnesiams, atsiras kiti argumentai, kad verslas vis dar neatsigavo. Puikiai pamenam, kaip buvusios krizės metu buvo -15% sumažintas PVM viešbučiams. Iki šiol jis dar neatstatytas, nors turizmo srautai per tuos metus gerokai išaugo. O dabar tai sektorius, kuris ir vėl reikalauja didžiulio valstybės dėmesio ir paramos.

Dalis siūlomų pakeitimų numato vienasmenį darbdavio sprendimą, kai DK leidžia tartis. Tam, kad įvyktų susitarimas su darbuotojais, DK pakeitimai nereikalingi. Gal vertėtų nusiimti karūną ir įvaldyti socialinio dialogo pradmenis?


Peržvelkime tam tikrus Darbo kodekso straipsnius, kartu su verslininkų siūlymais juos koreguoti bei Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos nuomone apie pateiktus siūlymus.

DK 45 straipsnis. Darbo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva.

 

1. Pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.

Darbdaviai:
Leisti darbdaviui vienašališkai keisti darbo sutartyje numatytas darbuotojo darbo funkcijas (paliekant darbuotojo darbo užmokestį), tokiu būdu sudaryti darbdaviui galimybę optimizuoti darbo procesus ir panaudoti darbuotojus darbo sutartimi nesulygtu užduočių atlikimui vietoje to, kad paskelbtų prastovą. Tuo tikslu koreguotina kodekso 45 str. 1 d.
LTPF:
Pasinaudoti šia nuostata darbdavys gali ir dabar, tik tam reikalingas darbuotojo sutikimas. Manome, kad kiekvienas darbuotojas sutiks gauti visą darbo užmokestį ir dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, jeigu jam pasiūlytas darbas bus priimtinas, mieliau, nei bus prastovoje, gaunant vos 40 procentų darbo užmokesčio. Šioje situacijoje svarbiausia yra susitarti, bet darbdaviai nori vienašališkų sprendimų.

DK 56 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių.

 

1. Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu:
1) darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių;
2. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Darbdaviai:
Netaikyti darbdaviui pareigos mokėti išeitinę išmoką kodekso 56 str. 1 d. 1 p. numatytu atveju, t. y. kai darbuotojas dėl prastovos nutraukia darbo sutartį.
LTPF:
Priimdamas į darbą darbuotoją, darbdavys turi prisiimti ir tam tikrą atsakomybę už pas jį dirbantį asmenį. Negalėdamas jo aprūpinti darbu, darbdavys turi kompensuoti bent dalį teisėtų darbuotojo lūkesčių.

DK 57 str. 7 d. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites.

 

Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.

Darbdaviai:
Darbuotojo įspėjimo terminas trumpinamas daugiau negu dvigubai:
1 mėn. – 14 dienų
2 mėn. – 28 dienos
3 mėn. – 42 dienos

LTPF:
Įspėjimo terminas yra skirtas naujo darbo paieškai. Nejaugi šiuo metu darbų pasiūla yra tokia didelė, kad reikia trumpinti įspėjimo terminą? Reikia atkreipti dėmesį, kad dabar DK yra numatyti skirtingi įspėjimo terminai, kurie priklauso nuo darbuotojo darbo santykių tęstinumo. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites.

Nereikia pamiršti ir DK 64 str. 5d. Darbdavys su darbuotojo sutikimu turi teisę bet kada iki įspėjimo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, nukeldamas darbo santykių pasibaigimo dieną į paskutinę įspėjimo termino dieną ir neleisdamas darbuotojui įspėjimo metu dirbti, tačiau sumokėdamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį.
Šiuo atveju darbuotojas gautų mažesnę išmoką ir jį būtų pigiau ir greičiau atleisti

DK 57 str. 8 d.

 

Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Darbdaviai:
Netaikyti kodekso 57 str. 8 d. numatytos 2 mėn. išeitinės išmokos.
LTPF:
Išeitinė išmoka atleidžiant darbuotoją yra ir tam tikra darbuotojo apsauga ir materialinė parama praradus darbą. Ši išmoka yra mokama už darbuotojo lojalumą darbdaviui ir ji yra susieta su darbo santykių tęstinumu. Atsisakius išmokos ir atsiradus ekonominiams sunkumams, darbdavys atleis daugumą darbuotojų norėdamas išvengti materialinių nuostolių, o darbuotoją teks išlaikyti valstybei. Darbuotojas patirs materialinių nuostolių, nes nedarbo draudimo išmoka yra daug mažesnė už darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.

DK 67 straipsnis. Terminuotos darbo sutarties sąvoka ir jos terminas.

 

4. Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip dvidešimt procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus.

Darbdaviai:

Sumažinti apribojimus terminuotų sutarčių sudarymui, kadangi šiuo sudėtingu laikotarpiu dėl užsakymu nestabilumo verslas negali pasiūlyti darbuotojams neterminuotų santykių. Optimistiniu atveju, verslai bent fragmentuotai turės užsakymų, todėl galėtų samdyti žmones tam tikram laikotarpiui. Priešingu atveju, verslai bijos įsipareigoti su neterminuotomis sutartimis ir apskritai nesamdys darbuotojų.
LTPF:
Pastovus verslo noras visus darbuotojus samdyti pagal terminuotas darbo sutartis. DK yra įvairių rūšių terminuotų darbo sutarčių ir apribojimas taikomas tik terminuotoms darbo sutartims sudarytoms atlikti nuolatinio pobūdžio darbus.

DK 113 straipsnis. Darbo laiko režimas.

 

1. Darbo laiko režimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių.

Darbdaviai:
Numatyti, kad suminis darbo laiko apskaitos laikotarpis gali būti 6 mėnesiai.
LTPF:
Pailginus apskaitinį laikotarpį mažėja darbdavio išlaidos, nes jis išlygina darbo laiką ir jam nereikia mokėti darbuotojui už viršvalandžius. Tuo pačiu mažėja darbuotojo pajamos, nors tam tikru laikotarpiu jo darbo intensyvumas gali stipriai padidėti, nes maksimalus savaitės valandų skaičius didėja nuo 40 val. iki 52 val.

DK 114 straipsnis. Maksimaliojo darbo laiko reikalavimai.

 

2) darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip dvylika valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį;

Darbdaviai:
Numatyti, kad darbo dienos trukmė, neįskaitant viršvalandžių ir darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, gali būti 12 valandų, o vidutinė darbo savaitės trukmė gali būti 48 valandos
LTPF:
DK nuostatos ir šiuo metu leidžia darbuotojui dirbti 12 val.: normali 8 val. darbo diena, o 4 val. – viršvalandžiai, už kuriuos reikia mokėti daugiau. Darbdaviai paprasčiausiai nori nemokamai pailginti darbo laiką ir taip sumažinti savo sąnaudas. Darbuotojų sveikata, pervargimas jų nedomina. Neaišku, kaip bus su viršvalandžiais, nes jeigu po 12 val. dar teks dirbti viršvalandžius, tai bus nesilaikoma minimalaus poilsio reikalavimų.

DK 128 straipsnis. Kasmetinių atostogų suteikimas.

 

Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.

Darbdaviai:
Numatyti darbdavio teisę išleisti darbuotoją jau sukauptų kasmetinių atostogų be darbuotojo sutikimo, įspėjus apie tai darbuotoją prieš 3 dienas.
Netaikyti kodekso 128 str. 1 d. numatyto reikalavimo, kad vienas iš kasmetinių atostogų dalių turi būti 10 arba 12 dienų.
LTPF:
Atostogų laikas nustatomas darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Vienašališkai nustatydamas atostogų laiką, darbdavys pažeis darbuotojo interesus. O kur šeiminių įsipareigojimų laikymasis. Norint atstatyti darbuotojo darbingumą, reikia minimaliai 10 dienų ir tokia minimali bent vienos atostogų dalies trukmė ir yra nustatyta DK.

DK 146 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka.

 

2. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Darbdaviai:
Prailginti kodekso 146 str. 2 d. nustatytą atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju terminą iki 30 dienų.
LTPF:
Dėl atsiskaitymo laikotarpio galima susitarti ir dabar, tačiau, būtent, reikia tartis. Darbdavys tartis nenori. Dešimt darbo dienų tai pakankamai ilgas laikotarpis per kurį darbuotojui, negavus priklausančių išmokų, yra sudėtinga išgyventi.

DK 147 straipsnis. Pavėluotas darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas.

 

2. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Darbdaviai:
Netaikyti kodekso 147 str. 2 d. numatytų neproporcingai didelių netesybų už pavėluotą atsiskaitymą su darbuotojais, paliekant galioti tik 147 str. 1 d. numatytus delspinigius.
LTPF:
Šiuo metu yra nustatytas 0,07 procento palūkanų dydis. Panaikinus sankcijas, darbdavys nemokės priklausančių išmokų, nes delspinigių kaina yra maža.


Verslo išsaugojimas neturi būti perkeltas ant darbuotojų pečių sudarant su jais terminuotas darbo sutartis, įvedant 6 mėnesių apskaitinį laikotarpį, tinkamai nemokant už viršvalandžius, išvarant atostogauti darbdavio nuožiūra ir, pagaliau, įspėjus prieš dvi savaites, atleidžiant darbuotoją su mintimi nemokėti jam išeitinės kompensacijos.

Verkšlenimas, kad jei valstybė nieko nedarys, jie bus priversti užsidaryti, tikrai nėra svarus argumentas. Darbdaviai taip pat yra suinteresuoti išsaugoti savo įmones ir verslus. Juk dirbama jų ne tam, kad vykdytų socialinę funkciją -aprūpintų žmones darbu ir mokėtų jiems darbo užmokestį. Pirmiausia visada dirbama tam, kad būtų gaunamas pelnas. Būtent tai jiems reikėtų ir priminti.

Nesupraskite manes neteisingai, nesiekiu generalizuoti – jokiu būdu nekalbu apie visus verslininkus. Padorių ir atsakingų verslininkų neabejotinai yra. Ir jie šiuo metu ne tik visomis išgalėmis rūpinasi savo darbuotojais, bet dar ir randa būdų, kaip padėti mūsų medikams, pareigūnams ir visiems, kam ta pagalba reikalinga.

 

2020-03-26
LTPF informacija

Susiję straipsniai

Naujausi straipsniai
Load More

LTPF