Vilniaus pataisos namuose prieš kelis mėnesius įkurtos profesinės sąjungos vadovas Darius Čekavičius pripažįsta, kad iššūkių tiek profesinės sąjungos darbe, tiek pareigūnų kasdienybėje yra apstu. Tačiau pirmininkas rodo išskirtinį optimizmą ir tikina, kad su tokiais žmonėmis, kurie taip puikiai susitvarkė su 2019 m. sunkumais, galima padaryti labai daug. Plačiau apie tai – šiame interviu.
Koks Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos įkūrimo tikslas?
Vilniaus pataisos namų profesinę sąjungą Vilniaus pataisos namuose įkūrėme 2019 metų spalį, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos Tarybos (toliau – LTPF) sprendimu. Ši profesinė sąjunga – LTPF filialas, šiuo metu vienijantis daugiau nei pusšimtį Vilniaus pataisos namuose dirbančių statutinių pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.
Profsąjungą įkurti nusprendėme pasitarę su kolegomis. Tuomet aš jau buvau pavienis LTPF narys, o į federaciją stojo vis daugiau pataisos namų kolegų. Taip kilo mintis susivienyti ir įkurti bendrą šios įstaigos profesinę sąjungą.
Šiandien pagrindinis mūsų tikslas – vienyti Vilniaus pataisos namų pareigūnus, kitus valstybės tarnautojus bei darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, atstovauti ir ginti jų profesines darbo, ekonomines, socialines teises bei teisėtus interesus. Plėtodami savo veiklą pataisos namuose atstovausime darbuotojų interesus kolektyviniuose darbo santykiuose, skatinsime socialinę partnerystę su darbdaviu, padėsime nariams apginti pažeistas teises.
Taip pat edukuosime darbuotojus darbo teisės, profsąjunginės veiklos ir kitose srityse, padėsime jiems kelti savo kvalifikaciją. Mūsų tikslas atstovauti bei ginti filialo narių interesus ir individualiuose darbo santykiuose. Taip pat prisidėti prie socialinės apsaugos ir darbo sistemos tobulinimo.
Be visų šių tikslų turime ambicijų tapti modernia, socialinį dialogą su darbdaviu konstruktyvaus bendradarbiavimo priemonėmis plėtojančia, ir visų mūsų narių labui dirbančia profesine sąjunga.
Kodėl pasirinkote dirbti su Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija?
Mintis jungtis prie kurios nors profesinės sąjungos man kirbėjo pakankamai seniai. Tačiau vis ją atidėliodavau, kol kartą nusprendžiau parašyti laišką LTPF pirmininkei Loretai Soščekienei. Tai buvo tiesiog prašymas suteikti bendro pobūdžio informaciją apie narystę federacijoje. Kadangi jau turėjau susirašinėjimo patirties su tam tikromis institucijomis, maniau, kad į mano laišką bus atsakyta po savaitės, o gal ir dar vėliau… Tačiau, mano nuostabai, po penkiolikos minučių gavau išsamų atsakymą man rūpimais klausimais. Tai ir buvo pagrindinis veiksnys nulėmęs mano apsisprendimą stoti į LTPF. Vis tik, kaip pavienis narys į šią federaciją įstojau tik praėjus metams nuo pirmojo laiško išsiuntimo. Džiaugiuosi pasirinkęs būtent šią organizaciją, nes per visą savo narystės joje laiką visada gaudavau išsamias konsultacijas man rūpimais klausimais.
Manau, pagarba žmogui ir jo lūkesčiams, noras jam padėti bei greitas reagavimas į susiklosčiusias situacijas ir yra išskirtinis LTPF bruožas. Tai suteikia pasitikėjimo ir įgalina veikti savo narių labui. Visiems savo kolegoms, kurie dirba kitose Lietuvos pataisos įstaigose, taip pat rekomenduoju rinktis LTPF, kurti savo įstaigose šios federacijos filialus bei atstovauti savo narių bei visų pataisos įstaigose dirbančių pareigūnų bei darbuotojų teisėtus interesus.
Kaip sekasi bendradarbiauti su pareigūnais?
Vienas iš pagrindinių mūsų filialo tikslų – vienyti Vilniaus pataisos namų kolektyvą. Tačiau tai nėra taip paprasta – pastarųjų metų skandalai, nuolat besikeičiantys teisės aktai ir nesibaigiančios reformos demotyvuoja kolegas. Nemažai patyrusių darbuotojų paliko tarnybą ir išėjo į pensiją. Deja, jų vietos neskubama užimti.
Mūsų žiniomis, šiuo metu Kalėjimų departamento Mokymų centre studijuoja tik 8 kursantai. Todėl, reaguodami į tai, nuolat stengiamės kurti normalius darbuotojų tarpusavio santykius, skatiname darbuotojų tarpusavio pagalbą. Nelaukiame kol kažkas ateis ir išspręs iškylančias problemas – sprendžiame jas čia ir dabar. Džiaugiuosi, kad įstaigoje dirba profesionalūs, savo darbui atsidavę žmonės. Jie, nežiūrint į visus sunkumus, kiekvieną dieną bendrauja tarpusavyje, padeda vieni kitiems, padrąsina ir motyvuoja darbui jaunąją kartą.
2019-uosius metus Vilniaus pataisos namuose, ko gero, galima pavadinti maksimalių išbandymų metais. Juk pernai prie Vilniaus pataisos namų buvo prijungtas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas.
Susijungus dviem įstaigoms, buvę Vilniaus pataisos namų vadovai bei labai daug įstaigos darbuotojų išėjo į pensiją, o Vilniaus pataisos namams ėmė vadovauti buvę Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo vadovai. Negana to, pas mus iš kitų pataisos įstaigų buvo atvežti visi neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems darę nuteistieji, kurie yra linkę pažeidinėti pataisos įstaigų vidaus tvarką.
Tik visų mūsų pareigūnų ir kitų darbuotojų glaudaus bendradarbiavimo dėka pavyko susidoroti su visais iššūkiais ir problemomis. Labai vertiname kiekvieno kolegos atsidavimą.
O kaip santykiai su darbdaviu?
Įkūrę profesinę sąjungą informavome apie tai įstaigos vadovą ir deklaravome, kad visas iškylančias problemas pradžioje spręsime plėtodami socialinį dialogą. Aptarėme, kad jei kils kokių problemų, klausimų, su jais eisime pas vadovą ir siūlysime jų sprendimo būdus. Dažniausiai bendraujant pavyksta rasti bendrus, abiems pusėms tinkamus sprendimus, nors kartais nuomonės ir išsiskiria. Tačiau nenuleidžiame rankų.
Labiausiai, vis tik, nustebino tai, jog įstaigos vadovas raštu kreipėsi į LTPF, prašydamas sumažinti Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos narių atstovų skaičių. Neva jis yra per didelė našta įstaigai ir jos finansinei būklei. Kaip bebūtų, tikimės, kad šis nesusipratimas buvo viso labo didelio darbo krūvio bei paprasto nesusikalbėjimo pasekmė.
Su kokiais iššūkiais susiduria Vilniaus pataisos namų profesinė sąjunga?
Sudėtingiausia – kai susiduriame su žmonių abejingumu. Darbuotojai, (ypač dirbantys pagal darbo sutartį), vis dar nenoriai kalba apie darbe patiriamas problemas, pažeminimus, mobingą ar kitais būdais pažeidžiamas jų teises. Nors jau beveik trisdešimt metų gyvename laisvoje, nepriklausomoje ir demokratinėje valstybėje, tačiau šios temos, ypač pataisos įstaigų darbuotojų tarpe, yra tabu. Žmonės labiau linkę tylėti arba tiesiog išeiti iš darbo, nei imti ir spręsti savo problemas. Bendraudami su kolegomis bandome paaiškinti, kad jie nėra vieni ir dabar yra pakankamai svertų bei teisinių priemonių jų patiriamoms problemoms spręsti.
Darbas su nuteistaisiais nėra lengvas, kaip ir įstaigos darbo sąlygos pareigūnams. Kaip siekiate tai gerinti?
Išties, darbas pataisos įstaigose tikrai nėra lengvas. Tačiau viskas priklauso nuo mūsų požiūrio į tai, ką darome. Nuo to, kaip mes motyvuojame save tai veiklai. Jei eisime į darbą kaip į kančią, jis ir bus kančia. Tai paprasta.
Noriu pasidžiaugti, kad mūsų pataisos įstaiga, ko gero, viena iš vėliausiai renovuotų įstaigų Lietuvoje. Todėl tiek darbuotojų darbo sąlygos, tiek pati įstaigos infrastruktūra yra pakankamai moderni. Dažnai tenka vesti lankytojų ekskursijas, po kurių žmonės iš pataisos namų išeina su nuostaba veiduose. Jie teigia nesitikėję, jog įstaigoje gali žydėti gėlės, čiurlenti pačių darbuotojų, kartu su nuteistaisiais, sumūrytas fontanas ar prie piešiniais margintų sienų augti rugiai. Manau, po to, kai visose Lietuvos pataisos įstaigose buvo pradėtas plėtoti socialinis projektas ,,Žalioji oazė“, darbo sąlygos dirbantiesiems tapo daug malonesnės. Turime pakankamai modernią sporto salę. Įrengtos patalpos, kuriose darbuotojai gali persirengti, nusiprausti duše ar pavalgyti. Be abejo, dažnai dėl pakankamai intensyvaus eksploatavimo tos patalpos reikalauja remonto, bet iš turimų lėšų ir gaunamo finansavimo įstaiga stengiasi savo darbuotojams tas sąlygas kiek įmanoma pagerinti.
Palyginti su kitomis pataisos įstaigomis, mūsų darbuotojų darbo sąlygos yra pakankamai geros. Opiausia problema išlieka pareigūnų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestis. Kai kalbama, kad eilinio policijos pareigūno atlyginimo siekiamybė yra 1000 eurų, pataisos pareigūnai nuolat pamirštami. Mano manymu, žmogus Vilniuje negali oriai išgyventi už 600-700 eurų. Todėl su neramumu vėl laukiame kasmetinių darbuotojų vertinimų, kurie iš esmės tik supriešina įstaigos vadovybę su pavaldžiais darbuotojais.
Kiekvienais metais pataisos įstaigoms skiriamas nepakankamas finansavimas. Dėl jo nuolat kyla keblumų tiesioginiams vadovams vertinant savo pavaldinius. Realiai, vertinimai vyksta ne atsižvelgiant į tai, kaip darbuotojai dirba, o į tai, kiek įstaiga turi lėšų, skirtų atlyginimams kelti. Pamenu tokius atvejus, kai pataisos įstaigų vadovams buvo nurodoma kelti darbuotojams mažiausius koeficientus, tačiau tam nebuvo skiriamos papildomos lėšos. O vėliau, atlikus įstaigose auditą, vadovai būdavo kritikuojami už tai, kad nesilaikė finansinės drausmės. Nors jie tik vykdydavo pavestus nurodymus. Noriu pabrėžti, kad Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos atstovai šiemet planuoja dalyvauti darbuotojų vertinimo komisijose bei stebėti, kad darbuotojų vertinimai būtų atliekami skaidriai, o sprendimai priimami atsižvelgiant į vertinamo darbuotojo darbą.
Kokie jūsų profesinės sąjungos planuojami darbai 2020 metams?
Na, tai pirmieji mūsų profesinės sąjungos gyvavimo metai. Manau, daug dėmesio skirsime mūsų įstaigos kolektyvo vienijimui bei savo veiklos viešinimui. Jau turime suplanavę ir su LTPF kolegomis aptarę darbuotojų bendruomeniškumą skatinančių renginių. Be jokios abejonės prioritetas yra darbuotojų saugumo darbe gerinimas, bei socialinio dialogo su darbdaviu ir kitomis įstaigoje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis plėtojimas. Manau, kad įgyvendinus šiuos užsibrėžtus tikslus visi būsime draugiškesni, stipresni, saugesni ir labiau savimi pasitikintys.
LTPF informacija
2020-01-16
