Kalėjimų tarnyba po padidinamuoju Teisingumo ministerijos stiklu – direktoriui eilė tarnybinių patikrinimų

Teisingumo ministerijos atliktas tyrimas ir pasitvirtinusi, socialinių partnerių pateikta iš darbuotojų gauta informacija, tik parodo, kaip problemų nesprendimas laiku virsta didele krize. Todėl, kad ir kaip nemalonu girdėti įstaigų vadovams apie problemas – jas sprendžiant laiku ir konstruktyviai kalbantis su profesinėmis sąjungomis bei reaguojant į pateiktą informaciją, didelių krizių galima išvengti.

Ir jeigu dar praėjusią kadenciją, kai dėl problemų Kalėjimų tarnyboje kreipėmės į teisingumo ministrę Eveliną Dobrowolską, ji būtų sureagavusi, o ne ignoravusi, šiandienos skandalo nebūtų.

Deja, tik pasikeitus Teisingumo ministrui, imtasi Kalėjimo tarnybos problematikos. Iš to kokius sprendimus priėmė teisingumo ministras, matome, kad darbuotojų informacija pasitvirtino. Nepaisant to, dėl mūsų pateiktos informacijos nepasitenkinimą atvirai reiškė tiek Kalėjimų tarnybos direktorius, tiek ir šios tarnybos kanclerė.

Mes visada buvome ir esame už konstruktyvų dialogą, o ne susirašinėjus raštais. Kėlėme ir keliame problemas, o jų kėlimas – ne skundai.  Ir jeigu į problemas būtų atsižvelgta, o ne demonstruojamas Kalėjimų tarnybos vadovų nepasitenkinimas, jos būtų išspręstos laiku.

Kalėjimų tarnyboje ieškojo korupcijos apraiškų

Neseniai gavome Teisingumo ministerijos raštą, kuriame rašoma, kad pagal iš socialinių partnerių gautą informaciją, dėl galimų neteisėtų ir neskaidrių Tarnybos vadovybės valdymo, administravimo, finansinių-ūkinių sprendimų, galimo neracionalaus finansinių asignavimų panaudojimo, galimų korupcijos paraiškų tarnyboje,  sudarė darbo grupę, kuriai buvo pavesta surinkti, patikslinti ir įvertinti informaciją. Vidaus audito nustatytais galimais teisės aktų pažeidimais organizuojant išorinės inventorizacijos paslaugų pirkimą, neefektyviai organizuojant įstaigos veiklą, neracionaliai ir netaupiai panaudojant lėšas, ministras sudarė komisiją atlikti Tarnybos direktoriaus tarnybinį patikrinimą.

Komisija nustatė, kad Tarnybos direktorius patvirtindamas pirkimo paraišką ir priėmęs sprendimą pavesti Kauno kalėjimo inventorizaciją atlikti išoriniams paslaugų teikėjui ir prieš tai inicijavę šių paslaugų įsigijimą viešųjų pirkimų būdu, tyčia viršijo teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir pažeidė įstatymo viršenybės principą, neužtikrino, kad Tarnybos lėšos būtų naudojamos taupiai ir racionaliai, dėl to Tarnyba patyrė 35634,50 Eur. turtinę žalą. Tarnybos direktorius neužtikrino efektyvios ir veiksmingos vidaus kontrolės sistemos Tarnyboje sukūrimo.

Susipažinęs su Komisijos išvada ir ją įvertinęs teisingumo ministras priėmė sprendimą patvirtinti Komisijos išvadą. Artimiausiu metu jis pateiks Vyriausybei teikimą dėl Tarnybos direktoriaus patraukimo tarnybinėn atsakomybėn.

Supainiojo viešuosius ir privačius interesus

Komisija nustatė ir kitus asmenis, kurie galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Prieš inicijuojant inventorizacijos paslaugų pirkimą Kauno kalėjime Tarnybos darbuotojas atliko rinkos tyrimą, kurio metu buvo kreiptasi į tris galimus paslaugų tiekėjus – iš kurių dviem, pagal viešai prieinamą informaciją vadovauja tas pats asmuo, o trečiojo tiekėjo įmonėje, pagal viešai prieinamus duomenis nuo  metų sausio mėn. iki  m. balandžio 29 d. nebuvo nė vieno registruoto darbuotojo, veiklos sritys – teisinės paslaugos, konsultacijų paslaugos.

Komisija atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad minėta sutartis buvo sudaryta su konkrečiu subjektu, kurio atstovui dar rinkos tyrimo metu, kitaip negu kitiems rinkos tyrimo dalyviams, buvo sudarytos sąlygos atvykti į Tarnybos patalpas ir šios įmonės atstovui dar prieš viešojo pirkimo paskelbimą apžiūrėti planuojamus inventorizuoti objektus. Šio tiekėjo vadovas kartu su Tarnybos kanclere, kuri pagal pareigybės aprašymą Tarnyboje yra atsakinga už viešųjų pirkimų srities Tarnyboje koordinavimą, kaip nustatyta iš viešai prieinamų duomenų, ilgą laiką iki minimo pirkimo pradžios turėjo ryšių su politiniu komitetu „Vieningas Kaunas“ (dabar „Sėkmingas Kaunas“ arba politinis komitetas „Vieningas Kaunas“), nors ryšys su šiuo juridiniu asmeniu pirkimo procedūrų inicijavimo ir organizavimo metu viešai deklaruotas Privačių interesų registre nebuvo.

Ir nors šio pirkimo paraišką turėjo tvirtinti Tarnybos kanclerė, taip buvo nurodyta paraiškos formoje,  ji nusišalino, todėl ją patvirtino pats direktorius. Šios aplinkybės rodo, kad Tarnybos kancleris, dar prieš išviešinant informaciją apie šį pirkimą ir kviečiant tiekėjus teikti pasiūlymus (dar iki pirkimo paskelbimo), galimai žinojo, kas pirkimo metu pateiks pasiūlymą ir galimai laimės šį pirkimą, nors objektyviai, jeigu procese būtų buvęs užtikrintas skaidrumas ir konkurencingumas, jis tokios informacijos nebūtų galėjęs žinoti.

Nepaisant to, kad Tarnybos kanclerė nusišalino nuo viešųjų pirkimų konkurso, Tarnybos direktorius vėliau įsakymu „Dėl 2024 metų inventorizacijos organizavimo ir atlikimo Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime“, pavedė atlikti ją konkursą laimėjusiam tiekėjui, o šio įsakymo vykdymą – Tarnybos kanclerei.

Trūksta skaidrumo

Komisija konstatavo, jog Tarnyboje nebuvo užtikrintas skaidrus ir sąžiningas viešojo pirkimo planavimo ir vykdymo procesas, sukūręs sąlygas viešojo pirkimo kontekste susiklostyti galimai neskaidriai situacijai, susijusiai su palankių sąlygų konkrečiam verslo subjektui viešajame pirkime sudarymu, nesukurta vidaus kontrolės sistema, neužtikrinta efektyvi viešųjų ir privačių interesų deklaravimo ir interesų derinimo kontrolė ir skaidrumas vykdant viešuosius pirkimus.

Anot Teisingumo ministerijos, neveikimas yra tiesiogiai susijęs su kilusiomis pasekmėmis – nebuvo laiku identifikuotas ir tinkamai suvaldytas galimas Tarnybos kanclerio interesų konfliktas. Teisingumo ministras patikrinimo metu surinktą medžiagą parduos Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai.

Beje, Tarnybos direktoriaus atžvilgiu vykdomi ir kiti tarnybiniai patikrinimai.

 

Norintiems susipažinti išsamiau, dalinamės Teisingumo ministerijos raštu.

 

Susiję straipsniai

Naujausi straipsniai
Užkrauti daugiau