Laisvės atėmimo įstaigose: švirkštai ir adatos nuteistiesiems, pavojus pareigūnams bei medikams

Viešojoje erdvėje pasigirdus ketinimams laisvės atėmimo įstaigose keisti švirkštus ir adatas nuo narkotikų priklausomiems asmenims, Lietuvos profesinė sąjunga Solidarumas ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija kreipėsi į Teisingumo ministeriją. Jos teigia nepritariančios šiam skubotam sprendimui ir prašo teisės aktus, susijusius su bausmių vykdymo sistemos darbuotojų saugiomis darbo sąlygomis, derinti su jomis.

Tokią vadinamąją žalos mažinimo priemonę numatė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente (NTAKD) sudaryta darbo grupė. Apie labai blogą situaciją Lietuvos įkalinimo įstaigose viešai yra pasisakiusi ir Seimo narė, Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė. Jos teigimu padėtis įstaigose nekontroliuojama: dėl intraveninių narkotikų vartojimo nesteriliais švirkštais plinta ŽIV ir AIDS infekcijos.

„Keista, kad Seimo narė galvoja, jog pakaks išdalinti įkalintiems asmenims naujus švirkštus ir problema bus išspręsta. Žinoma, tai yra labai rimta bėda, kuriai būtini sprendimai. Neabejoju, kad p. Morganos Danielės žinios ir patirtis rūpinantis įkalinimo įstaigose bausmę atliekančių asmenų sveikata ir gerove yra tikrai solidi. Tačiau gaila, kad to paties negalima pasakyti apie rūpestį šiose įstaigose dirbančiais pareigūnais ir medikais. Apmaudu, kad apie būtinus teisės aktų pakeitimus rimtai nesusimąstoma. O atsakant į pareigūnų baimes ir susirūpinimą, tik atlaidžiai šypsomasi“,- pasiūlymais stebisi Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.

Pasak LTPF pirmininkės, profesinės sąjungos kartu su visa pareigūnų bendruomene jau turi skaudžios patirties įgyvendinant tokias „fix idėjas“ – nusprendus iškraustyti Lukiškių tardymo izoliatorių, sistemoje prasidėjo visiškas chaosas. Tuometiniam teisingumo ministrui E. Jankevičiui garsiai trimituojant apie savo sėkmę pagreitintai įgyvendinus užsibrėžtus tikslus, įkalinimo įstaigos vertėsi per galvas, buvo sutrikdytas normalus institucijų darbas, o kur dar pareigūnai likę be darbo.

„Tai tik vienas skaudus pavyzdys, kaip nepamatuoti politikų sprendimai išbalansuoja sistemos darbą. Galiu patikinti, kad mūsų federacija darys viską, jog pareigūnai turėtų saugias darbo sąlygas. Darbe jiems negali būti nė mažiausios grėsmės sveikatai ir gyvybei. Jokios iniciatyvos negali būti tinkamos, jei jos priimamos pareigūnų saugumo sąskaita. Remtis kitų šalių praktika šiuo atveju nėra pats geriausias pavyzdys, nes mes nežinome viso konteksto. Tik tai, kad neva ten stovi švirkštų dalinimo automatai. Taip ir norisi pasiūlyti pastatyti ir gerą naminukės gaminimo aparatą, juk tai bus žymiai saugiau, nei vartoti kažkokį sveikatai kenksmingą marmalą“, – piktinasi L. Soščekienė.

Alternatyvas efektyviam nuteistųjų gydymui nuo priklausomybių mato Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos pirmininkas Darius Čekavičius. Jo teigimu, šiuo metu laisvės atėmimo įstaigose jau yra taikomas pakaitinis gydymas opioidiniais preparatais (metadonu). Kalėjimų departamente yra parengtas naujas tvarkos aprašas, kuris užtikrins ne tik gydymo tęstinumą, tačiau ir pakaitinio gydymo pradėjimą bei užtikrinimą visiems laisvės atėmimo įstaigose laikomiems asmenims, vartojantiems opioidines narkotines medžiagas, kurios šiuo metu nėra labai populiarios pataisos įstaigose.

„Bausmių vykdymo sistemoje dirbančių pareigūnų bei darbuotojų bendruomenei siūlymas nuteistiesiems įkalinimo įstaigose dalinti medicininius švirkštus bei adatas kelia nemenką susirūpinimą savo saugumu. Nesuprantu, kam reikalinga ši priemonė, kai įstaigose taikoma priklausomybių pakaitinio gydymo metadonu programa. Tai visiškas absurdas – sprendimas ne tik nepagerins situacijos, bet ir sukels pavojų darbuotojų ir net nuteistųjų saugumui“, – nuogąstauja D. Čekavičius.

Pasak jo, visos nuteistųjų priklausomybių gydymo priemonės turi būti taikomos kompleksiškai. Turi būti konsultuojamasi su socialiniais darbuotojais bei specialistais psichoterapeutais, dirbančiais pataisos įstaigų Priklausomybių reabilitacijos centruose bei grupėse. Jie geriausiai žino, kokių priemonių jiems labiausiai trūksta. Turi būti plėtojama šių centrų veikla bei sprendžiamas nuteistųjų atskyrimo nuo kitų bausmę atliekančių asmenų pabaigus reabilitacijos kursą klausimas. Kitu atveju, jei nuteistasis grįžta į tą gyvenamąją terpę, iš kurios ir pakliuvo į Priklausomybių gydymo centrą ar grupę, visas įstaigos darbas nueina perniek.

 „Be to, dauguma Lietuvos laisvės atėmimo įstaigų yra bendrabutinio tipo – patalpose gyvena po kelis asmenis, taigi, didelė tikimybė, kad išduodamu švirkštu naudosis ne vienas žmogus. Taip pat, tai gali kelti pavojų patalpose esantiems žmonėms, bei tapti kriminaline preke“, – priduria profesinės sąjungos vadovas.

Minima priemonė, anot profesinių sąjungų atstovų, galbūt galėtų būti tinkama kamerinio tipo įkalinimo įstaigoms. Tačiau tokiu atveju, pirmiausia turėtų būti investuojama į infrastruktūrinius įstaigų pokyčius. Griežtos taisyklės, nurodančios, ką galima ir ko negalima turėti laisvės atėmimo įstaigose, valstybės yra numatomos dėl konkrečių priežasčių.

„Valdžia, kovodama už kalinių teises, pamiršo apie darbuotojų teises į saugų darbą. Juk priimant tokio pobūdžio sprendimus būtina atsižvelgti į platesnį paveikslą. Taigi ne tik į asmenų, priklausomų nuo narkotinių medžiagų situaciją, bet ir į visų susijusių žmonių, veikiančių bausmių sistemoje, saugumą“,- sako Vita Subačiūtė, Įkalinimo įstaigų medikų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė.

Kreipimęsi į Teisingumo ministeriją profesinės sąjungos primena apie savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti darbuotojų profesines ekonomines bei socialines teises bei interesus. Todėl Lietuvos profesinė sąjunga Solidarumas kartu su Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija  nepritaria idėjai keisti adatas ir švirkštus laisvės atėmimo įstaigose, bei pasisako aktyviai dalyvausiančios užtikrinant įkalinimo įstaigose dirbančių darbuotojų teisę į saugias darbo sąlygas.

 

2021-06-28
LTPF informacija

Susiję straipsniai

Naujausi straipsniai
Užkrauti daugiau