Kalėjimų departamento direktorius V. Kulikauskas: „Instrumentai darbui su profesinėmis sąjungomis jau sukurti, svarbu juos tinkamai panaudoti“

Pokyčių sėkmė, pasak Kalėjimų departamento (KD) vadovo Virginijaus Kulikausko, įmanoma tik tuo atveju, kai jų poreikiu ir vizija tiki visi bausmių vykdymo sistemos bendruomenės nariai. Ne tik vadovybė. Tam būtinas nuolatinis bendravimas su darbuotojais ir jų įtraukimas į sprendimų priėmimą. „Būtent čia didžiulį vaidmenį atlieka profesinės sąjungos – jos atspindi darbuotojų bendruomenės balsą“, – tvirtina V. Kulikauskas.

Departamento vadovas interviu mums pasakoja apie jo požiūrį į profesinių sąjungų vaidmenį bendradarbiavime su valstybinėmis įstaigomis, reikalingus pokyčius, teisinius pažeidimus bausmių vykdymo sistemoje ir pasikeitimų valdžioje įtaką jai.

Kaip vertinate darbą su jums pavaldžių įstaigų profesinėmis sąjungomis?

Bausmių vykdymo sistema per ilgai buvo uždara ir nesikeitė kartu su visuomenėje sparčiai vykusiais pokyčiais. Todėl šiuo metu, norint atitikti modernios visuomenės standartus ir lūkesčius, mums tenka iššūkis kur kas spartesniu tempu vykdyti reikalingus pokyčius.

Pokyčiai niekada nėra lengvi. Manau, kad kertinė sąlyga siekiant pokyčių – visų suinteresuotų grupių, t. y. ne tik įstaigų vadovų ar politinius sprendimus priimančių asmenų, bet ir darbuotojų bendruomenės susitelkimas bendram tikslui.

Viena iš esminių bausmių vykdymo sistemos pokyčių krypčių – užtikrinti, kad bausmių vykdymo sistemoje dirbtų kvalifikuotas, motyvuotas ir profesionalus darbuotojas, kuriam būtų sudarytos visos sąlygos tinkamai atlikti savo darbą.

Tai reiškia, kad darbuotojams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos tobulėti, siekti karjeros, gauti konkurencingą, orų ir darbo sudėtingumą atitinkantį darbo užmokestį. Turi būti užtikrinama saugi darbo aplinka ir gera atmosfera darbe, o prireikus – visokeriopa pagalba. Darbuotojai turi būti aprūpinti visomis reikalingomis darbo priemonėmis ir modernia įranga, išvaduojančia juos nuo techninio pobūdžio darbo ir leidžiančia koncentruotis į pagrindinį mūsų tikslą – darbą su nuteistaisiais, siekiant paruošti juos sėkmingam grįžimui į visuomenę.

Jokie pokyčiai nebus sėkmingai įgyvendinami, jei jie bus „nuleisti iš viršaus“. Tų pokyčių poreikiu ir vizija turi patikėti visi bausmių vykdymo sistemos bendruomenės nariai, jie turi būti motyvuoti šių pokyčių siekti. Todėl būtinas nuolatinis bendravimas su darbuotojais ir jų įtraukimas į sprendimų priėmimo ir pokyčių vykdymo procesą.

Būtent tai lemia profesinių sąjungų – kaip darbuotojų bendruomenės balso – itin svarbų vaidmenį pokyčių siekio procese. Profesines sąjungas vertinu kaip lygiateisį komandos, siekiančios labai svarbių tikslų ir einančios sudėtingu pokyčių keliu, narį.

Pradėjęs dirbti Kalėjimų departamente susidariau įspūdį, kad ankstesnė santykių su profesinėmis sąjungomis tradicija buvo labiau formali ir deklaratyvi, kai visos pusės žiūrėjo į skirtingas puses ir, rodos, siekė skirtingų tikslų. Mano ir mano komandos nuostata ir siekis – šį santykį su profesinėmis sąjungomis paversti gyvu ir produktyviu, grįstu tarpusavio pasitikėjimu, bendradarbiavimu ir geranoriškumu.

Pastaruoju metu nemažai nerimo sukėlė pasklidusi informacija apie suminę darbo laiko apskaitą. Kaip manote, kodėl ši informacija pasklido?  

Suminė darbo laiko apskaita – tai instrumentas, kuris jau dabar naudojamas mūsų sistemos įstaigose. Ir, atsižvelgiant į mūsų įstaigų, kuriose gyvenimas verda 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, specifiką, kol kas nėra geresnio būdo kaip užtikrinti bausmių vykdymo sistemos įstaigų tinkamą funkcionavimą.

Kalbant apie suminės darbo laiko apskaitos įvedimą Lietuvos probacijos tarnyboje, reikia pasakyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos veiklos sritis ir atsakomybės stipriai išsiplėtė. Be to, tiek visuomenės saugumo siekis, tiek didėjantis visuomenės lūkestis dėl darbo su nuteistaisiais efektyvumo didėjimo, reikalauja iš mūsų ieškoti naujų sprendimų organizuojant Lietuvos probacijos tarnybos darbą.

Nereikia pamiršti ir to, kad Lietuvos probacijos tarnyba be kitų funkcijų vykdo nepertraukiamą nuteistųjų stebėjimą, o tai savaime lemia, kad šią funkciją tiesiogiai vykdantys darbuotojai dirba ne kaip įprasta – nuo 8 iki 17 val.

Kadangi šis klausimas yra tiesiogiai susijęs su darbuotojų bendruomenės interesais, klausimą dėl pareigybių, kurioms įstaigų vadovų sprendimu gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, nustatymo teikėme svarstyti Darbuotojų valdymo komitete, kuriame šis klausimas buvo konstruktyviai aptartas.

Viešojoje erdvėje ši tema buvo eksploatuojama neigiamai, tarsi siekiant sudaryti įspūdį, kad norima priimti sprendimus nesitariant su darbuotojais. Tačiau šio klausimo svarstymo eiga įrodo, kad jokie sprendimai dėl suminės darbo laiko apskaitos, kaip ir jokie kiti darbuotojams aktualūs sprendimai, nebus priimti nepasitarus su pačiais darbuotojais ir mūsų socialiniais partneriais. Esu tikras, bus rastas argumentuotas kompromisas. Jis visada randamas, kai šalys sugeba pažvelgti plačiau, išeiti tik iš savo interesų matymo lauko, ir suprasti kitos šalies tikslus ir argumentus.

Kaip žinia, Kalėjimų departamentas iki šiol vykdo tyrimą dėl vienos profesinės sąjungos. Kaip vertinate priemones, kurių imtasi dėl šio tyrimo?

Tikslumas – labai svarbu. Jau daugybę kartų akcentavome, kad plačiai iškomunikuotas tyrimas nėra atliekamas profesinės sąjungos atžvilgiu. Tyrimas atliktas dėl darbuotojų, kurie dar yra profesinės sąjungos nariai, veiksmų, kuriais galimai buvo padarytos nusikalstamos veikos.

Svarbu suprasti, kad siekiant atliepti visuomenės lūkestį dėl mūsų sistemos skaidrinimo, siekiant kurti mūsų sistemos, kaip pažangios, teisės viršenybės principu besivadovaujančios ir skaidrios organizacijos reputaciją, – į informaciją apie galimai daromą teisės pažeidimą turi būti reaguojama. Ir šios informacijos pagrįstumas, nepriklausomai nuo to, ar informacija yra apie vadovą ar apie jaunesnįjį specialistą, profesinės sąjungos narį ar itin gerą reputaciją mūsų bendruomenėje užsitarnavusį darbuotoją, teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įvertinamas.

Teisė reikalauja vienodų standartų ir visų lygybės prieš įstatymą. Teisė taip pat reikalauja laikytis nekaltumo prezumpcijos, todėl paties tyrimo atlikimo, nors, suprantama, tai nėra maloni procedūra, nereikėtų laikyti kaip siekio susidoroti.

Tikiu mūsų teisine sistema, todėl esu tikras, kad joks nekaltas asmuo nebus patrauktas atsakomybėn nepagrįstai. Visomis pastangomis sieksiu, kad visi sąžiningai savo pareigas atliekantys darbuotojai, kurių yra absoliuti dauguma, jaustųsi saugūs, užtikrinti ir prieš juos nebūtų taikomos sankcijos už nebūtus ar mažareikšmius teisės aktų pažeidimus.

Tuo tarpu nesąžiningiems darbuotojams, kurių, deja, pasitaiko visose sistemose, turime pasiųsti aiškų signalą – kad bausmių vykdymo sistema netoleruos nesąžiningos, teisės aktams prieštaraujančios veiklos ir tokią veiklą vykdantiems asmenims teks atsakyti.

Kokių pokyčių planuoja imtis Kalėjimų departamentas, kad sumažintų įtampą santykiuose su kai kuriomis pavaldžių įstaigų profesinėmis sąjungomis?

Pagrindinė priemonė – dialogas. Visi instrumentai jau sukurti – svarbu juos tinkamai panaudoti. Kalėjimų departamentas ir toliau nuosekliai vystys konstruktyvų dialogą su socialiniais partneriais.  Tikimės, kad kartu su jais bus identifikuoti probleminiai taškai ir rasti bendri sprendimai. Neretai visuose santykiuose įtampos kyla dėl foninio neracionalaus „triukšmo“, nesusipratimų, todėl labai svarbu koncentruotis į esmę ir geranoriškai siekti sprendimo.

Kokios įtakos departamentui ir jam pavaldžių įstaigų veiklai turės Vyriausybės pasikeitimas?  

Politinės valdžios kaita lemia naujų idėjų atsiradimą, senų idėjų peržiūrą. Tai puiki galimybė įsivertinti dabartinę kryptį ir prioritetus, vykdomas iniciatyvas, atsižvelgiant į visuomenėje sparčiai vykstančius pokyčius bei atitinkamai ieškoti naujų sprendimų prioritetiniams klausimams spręsti. Naujų sprendimų paieška, nuolatinis dabartinės padėties ir vykdomų iniciatyvų įsivertinimas užtikrina, kad nebus grįžtama prie sistemos sustabarėjimo ir stagnacijos.

Vertinant dabartinės Vyriausybės programą, akivaizdu, kad svarbiausi ilgalaikiai prioritetai išlieka – orientacija į darbuotojus, tarnybos sąlygų ir jos patrauklumo didinimas, orių ir saugių kalinimo sąlygų užtikrinimas, siekiant svarbiausio tikslo – sėkmingos nuteistųjų integracijos į visuomenę.

Seimas neseniai priėmė 2021 m. biudžetą. Ko gali tikėtis Kalėjimų departamento pareigūnai?

Priimtas valstybės biudžetas nuteikia optimistiškai. Jis sudarys sąlygas toliau kryptingai siekti suplanuotų pokyčių ir prioritetų įgyvendinimo. Tai rodo, kad bausmių vykdymo sistema ir jos problemos yra matomos ir suprantamos visuose politiniuose lygmenyse.

Ne paslaptis, kad daug metų bausmių vykdymo sistema už jos ribų nebuvo niekam įdomi, jai nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys ir finansavimas, be kurio apie bet kokius pokyčius sunku kalbėti. Tačiau šie laikai jau praeityje ir tikėkimės niekada negrįš.

Tačiau toks biudžetas mūsų sistemai kartu suformuoja didžiulę atsakomybę, kad visuomenės lūkesčiai dėl mūsų sistemos progreso būtų kryptingai ir sėkmingai įgyvendinami. Ir tam reikės mūsų visos bendruomenės susitelkimo.

 

2021-01-11
LTPF informacija

Susiję straipsniai

Naujausi straipsniai
Load More