Virusai pričiupti bendraujant: tikisi naujos kartos vaistų

kraujo-tyrimasDidžiausi mokslo atradimai paprastai yra atsitiktiniai, o vienu jų gali būti įžvalga, kad dalis virusų palieka „žinią“ kitiems virusams. Šis atradimas ypatingas tuo, kad mokslininkai tikisi egzistuojant ir kitų komunikacijos sistemų tarp įvairios rūšies virusų,






 o tai galėtų padėti kovojant su tokiais agresyviais virusais kaip ŽIV ar herpis, rašo qz.com.

 Paieškos prasidėjo, kai Izraelio Weizmanno instituto (angl. Weizmann Institute of Science) mokslininkas Rotemas Sorekas ir jo kolegos ieškojo „bakterijų pašnekesių“. Jie tyrė, kaip virusai puola bakterines rūšis pavadinimu Bacillus subtilis ir žinojo, kad esant tam tikroms sąlygoms šios bakterijos komunikuoja. Fenomenas, vadinamas kvorumo jutimu padeda bakterijoms kontroliuoti savo elgesį vertinant šalia esančių bakterijų kiekius. Tai labai svarbu nusprendžiant, kada patogeninės bakterijos pradeda pulti savo šeimininką, kas gali sukelti ligą.

 Tačiau mokslininkai rado, kad bendrauja ne tik bakterijos, bet ir virusai. Virusai bakterijas puola dviem būdais. Dažniausiai jie patenka į bakterijos ląstelę ir įjungia savo dauginimosi procesus tol, kol, vaizdžiai kalbant, ląstelė persipildo, sprogsta ir miršta. Tačiau kartais jie tiesiog įleidžia savo genomą į bakteriją, laukia palankios aplinkos „pabusti“ ir daugintis vėliau. R. Soreko hipotezė teigia, kad žinant kaip dažnai virusai puola Bacillus subtilis, greičiausiai bakterijos yra sukūrusios perspėjimo sistemą kitoms savo giminaitėms, kai ataka prasideda. Taigi, jis paėmė virusą vardu phi3T ir jį įkėlė į kolbą, pilną Bacillus subtilis. Kaip ir buvo tikėtasi, virusai išžudė bakterijas dideliais kiekiais.

 Norėdamas išsiaiškinti, ar bakterijos siunčia kokius nors signalus, mokslininkas filtravo sukurtą miksą atskirdamas bakterijas ir virusus bei palikdamas tik proteinus. Po to jis šį proteinų mišinį įpylė į naują kolbą su Bacillus subtilis. Jo nuostabai, tuo metu, kai jis į kolbą pridėjo phi3T virusų, jie ėmė elgtis visiškai kitaip. Užuot ėmėsi galabyti šeimininkes bakterijas kaip praėjusį kartą, jie įterpė savo genomą į bakterijas. Tai reiškia, kad proteinų mišinys kažkaip paskatino virusus pakeisti jų atakos modelį. Mokslininkui teko spręsti mįslę.

 Po daugiau nei dvejus metus trukusių paieškų proteinų mišinyje, R. Sorekas paskelbė žurnale „Nature“ (angl. „Gamta“), kad jo komanda rado proteinus, kuriuos virusai naudoja komunikuodami. Jo komanda proteinus pavadino arbitrium, kas lotyniškai reiškia „sprendimas“. Mokslininkas mano, kad kai šių proteinų kiekis pasiekia tam tikrą lygmenį, virusai pakeičia savo kovos strategiją ir užuot žudydami savo šeimininkus įterpia savo informaciją į jų genomą. „Tai yra labai logiška, - žurnalui sakė Naujosios Zelandijos Otago universiteto mokslininkas Peteris Fineranas. - Jei organizmų šeimininkų yra beveik nelikę, virusai stengiasi sumažinti savo naikinamuosius veiksmus ir palaukti, kol organizmai šeimininkai atnaujins augimą.“ Intriguoja tai, kad R. Sorekas rado žymiai daugiau arbitrium proteinų tipo pėdsakų, tad tikėtina, kad virusai taip pat signalizuoja naudodami chemines medžiagas. Nors virusai yra primityvi gyvybės forma, jie puola ir susargdina milijonus žmonių kasmet. Galimybė įsiterpti į virusų kalbą domina ne vieną mokslininką, nes tai reikštų galimybę sukurti vaistų kovai su virusais.

delfi.lt
2017-02-03

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/virusai-priciupti-bendraujant-tikisi-naujos-kartos-vaistu.d?id=73642888