Interneto parduotuvės prieš tradicines: vieni mato didelius antkainius, kiti įspėja apie nepatikimumą

2012.02.06. Prekyba internete Lietuvoje kasmet užima vis didesnę dalį: apklausos rodo, jog daugėja žmonių, kurie išbando tokį pirkimo būdą. Dirbantys su pardavimais internete sako, jog tai natūralu – esą kainos mažesnės ir nors ši rinka nauja, bet yra auganti ir perspektyvi. Tačiau realias parduotuves turintys prekybininkai su tuo nesutinka ir atkerta, jog internete esantys pardavėjai konkuruoja savo išlikimo sąskaita ir kai kurie jų – nepatikimi.

“Topo grupės” valdybos pirmininkas Aurelijus Rusteika DELFI sakė, jog šiemet „Topo centras“ planuoja atidaryti savo prekės ženklo elektroninę parduotuvę, tačiau pabrėžė manantis, kad ši verslo niša neatsipirks. „Topo grupei“ jau priklauso elektroninė parduotuvė Azon.lt, tačiau sprendimas plėstis internete priimtas siekiant neatsilikti nuo rinkos, nors didžioji dalis elektroninių parduotuvių esančios nuostolingos.
„Jos yra nuostolingos ir ten nėra galimybių uždirbti, ypatingai Lietuvoje, - teigė A. Rusteika. - Šiuo metu, galiu pasakyti, jog esame investavę apie porą milijonų litų. Investicijos iš tiesų yra didelės, labai.“
Kainų palyginimo tinklalapio Kainos.lt vadovas Arūnas Kumpis sako, jog yra loginis paaiškinimas, kodėl didžiųjų tradicinių prekybos centrų atstovai skeptiškai vertina prekybą internete.
„Tikėtina, kad vėliau dauguma vartotojų pirks internete, tai mato ir didieji prekybos centrai. Maržos realiose parduotuvėse yra gerokai didesnės nei internete. Tai jiems ir pikta tuo pačiu – kuo sparčiau daugėja prekiautojų internete, tuo jie turi labiau mažinti maržas realiose parduotuvėse ir patys eiti į internetą, - aiškina jis. - Kai mes pradėjome 1996 metais lyginti skirtingų pardavėjų kainas, mus ištiko šokas, kai į vieną lentelę sudėjome tos pačios prekės skirtingų pardavėjų kainas. Jos skyrėsi ne dešimtimis, o šimtais procentų.“
Esą internetas suteikia galimybę vartotojui lengvai palyginti kainas skirtingose prekybos vietose ir užkerta kelią prekybininkams žymiai padidinti kainas. Be to, pardavėjai internete skaičiuoja, kad virtualus prekybos centras mažiau imlesnis sąnaudoms.
„Be jokios abejonės, prekes įsigyti internetu yra pigiau, mat interneto parduotuvei nereikia nuomotis prekybos ploto, samdyti papildomų darbuotojų ar mokėti už prekes, kuriomis užpildomos prekybos centro lentynos - fizinio prekybos centro funkciją čia atlieka prekybos centras internete. O ir procesai internetinėje erdvėje vykdomi lanksčiau bei efektyviau - greičiau pakeičiamas ar papildomas prekių asortimentas, įtraukiamos naujos paslaugos“, - rašo Pigu.lt generalinis direktorius ir Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos prezidentas Dainius Liulys.
Bendrovės duomenimis, prekės internete gali būti 3 iki 80 proc. pigesnės nei prekybos centruose, o kartais skirtumai būna ir didesni.
Konkurencija išlikimo sąskaita
Prekybininkai sutinka – konkurencija internete yra arši, kartais konkuruojama nesąžiningai, kai klientus siekiama „pervilioti“ pasiūlius mažesnes kainas.
„Topo grupės“ valdybos pirmininko manymu, elektroninės parduotuvės dėl kainos konkuruoja rizikuodamos ne tik savo finansiniu gerbūviu, bet ir vartotojo pinigais – iš nestabilių ir nepatikimų įmonių perkantys vartotojai gali nukentėti.
„Aš prognozuoju, kad ta rinka yra nestabili ir labai sunkiai prognozuojama“, - teigė jis.
Apie žiaurią kainų konkurencija kalba ir Jurgis Gylys, parduotuvės internete Imk.lt direktorius.
„Kalbant apie kainodarą, yra kartais ir negarbingų sprendimų, gal dėl to kaltas ir informacijos nesuvaldymas, pavyzdžiui, skelbiamos prekės arba kainos, kurių pardavėjai negali pasiūlyti. Yra toks pokštas: kai neturime prekės, mes irgi ją pardavinėjame pigiausiai“, - dėsto J. Gylys.
Kartu metamas akmuo ir į smulkiųjų daržą, kurie už kelis tūkstančius litų susikūrę tinklalapį siekia prekiauti įvairiomis prekėmis, tačiau ne visada kontroliuoja sandėlių likučius, klientų užsakymus ir panašiai.
„Prekybos internetu įėjimo barjeras yra sąlyginai žemas. Jeigu mes palygintume su didelėmis įprastinėmis parduotuvėmis, šalia yra galimybė visai nebrangiai atsidaryti kioską. Tai šiuo atveju internete yra lygiai tokios pačios galimybės, kai yra didieji internetinės prekybos žaidėjai, kurie turi sistemas, valdo prekes, kainodarą, ryšius su klientais ir tuo pačiu rinkoje yra siūlančių už tūkstantį ar kelis padaryti internetinės prekybos „sprendimus“,- aiškina J. Gylys.
Tačiau kainų palyginimo tinklalapio vadovas tokios situacijos problematiška nevadina ir sako, jog elektroninės komercijos rinkoje vyksta natūralūs procesai: vieni ateina, kiti – pasitraukia.
„Viskas logiška, gal tai specifika Rytų rinkų, bet, manau, ir Vakaruose panašūs procesai vyko. Galima stebėti ir mūsų kaimynus Latvijoje, kurie yra gerokai toliau pažengę elektroninėje komercijoje. Pas juos parduotuvių internete šimtais procentų daugiau buvo, daugiau nei Lietuvoje jų užsidarė ir atsidarė. Pas mus vyksta panašūs procesai ir aš įžvelgiu vieną to priežastį – rinkoje nepakankamai aktyviai dirba tradicinių parduotuvių valdytojai. Galima buvo matyti, kiek ilgai jie ėjo į internetą“, - sako A. Kumpis.
Esą tai rodo tokie pavyzdžiai kaip Pigu.lt, kurį galima pavadinti Lietuvos prekybos internete lyderiu, ir kelionių bilietų pardavimo Greitai.lt atvejį, kai jis iš tuo metu internete neprekiavusių kelionių agentūrų atkovojo apie trečdalį rinkos.
Plėtrą riboja žmonių baimė
Elektroninių parduotuvių atstovai vienbalsiai tvirtina, kad prekyba internetu yra efektyvi, turi potencialo augti ir toli gražu ne visų sričių prekybininkai spėjo išnaudoti jos naudą.
„Manau, kad tiek perkančiųjų internetu, tiek įmonių, teikiančių tokias paslaugas Lietuvoje daugės ir šiais metais, tuolab, dar stipriai atsiliekame nuo kaimyninių šalių Latvijos, Lenkijos, netgi nuo ES vidurkio. Kalbant apie pasiūlą, dauguma interneto parduotuvių, planuojančių veiklą šioje erdvėje ir ilgalaikėje perspektyvoje, orientuosis ne tik į žemas prekių kainas, bet ir prekių ar paslaugų asortimento didinimą bei kokybišką klientų aptarnavimą. Sparčiai augs prekyba drabužiais, avalyne, aksesuarais, įsibėgės prekyba vaistinės prekėmis bei maisto produktais“, - prognozuoja D. Liulys.
Tokią tendenciją mato ir J. Gylys – sėkmingai nišiniais produktais su palyginti nedidelėmis investicijomis prekiauja gamybos įmonės, kurių produkcijos pasiūla kinta palyginti negreitai ir smulkiųjų, savo nišoje sėkmingai prekiaujančių įmonių palaipsniui daugėja.
„Jeigu pernai elektroninės parduotuvės fiksavo nuo 50 proc. iki 2 -3 kartų augimą, aš manau, kad tos tendencijos išliks, nes vis daugiau žmonių pasitiki elektronine prekyba, formuojasi ir ta teigiama patirtis, ji perduodama iš lūpų į lūpas“, - sako jis.
„Prieš porą elektroninės prekybos rinka buvo tik 1,5 – 3 proc., kasmet ji auga vos ne po 100 proc. Kadangi rinka kyla nuo mažo lygio kyla, natūralu, kad bendras procentas kol kas neatrodo įspūdingai, bet jis didėja geometrinės progresijos būdu, o Lietuvoje rinka toli gražu nėra prisotinta“, - teigia A. Kumpis.
Statistikos departamento duomenimis, 2007-aisiais elektroninės prekybos veiklą vykdė 44 įmonės, o 2010-aisiais –273. Pigu.lt skaičiavimais, šiemet parduotuvių internete yra apie 400-500 ir didžioji dalis jų - smulkios, specializuotos ir labai nišinės.
Tačiau vis dar yra žmonių, kurie neišbandė galimybės prekių įsigyti internetu. Vieni prekybininkai kalba apie pasitikėjimo stoką, kiti – apie žinių trūkumą, kaip tai daryti.
„Nueini į didelę tradicinę parduotuvę ir matai žmonių, kurie nedraugauja su kompiuteriu ir perka televizorius ir kitas prekes gerokai brangiau negu jas galima įsigyti internetu“, - pastebi Kainos.lt vadovas.
Jam antrina smulkusis prekybininkas, Vilniuje turintis parduotuvę „JG Sport“ ir kartu prekiaujantis internete Giedrius Orlinskas: „Lietuviškuose svetainėse žmonės bijo apsipirkinėti. Galbūt yra mažai reklamos.“
Prekybininkai, norintiems pirkti internetu, pataria atkreipti dėmesį į elektroninės parduotuvės ilgaamžiškumą, kontaktinius duomenis ir paieškoti atsiliepimų apie tą prekybininką. Jei internetinė parduotuvė yra visiškai nauja ir joje siūloma įsigyti prekių žymiai pigiau nei kitose tokio tipo parduotuvėse, siūloma ją įvertinti kritiškiau.

delfi.lt