Dėl valstybinių pensijų atstatymo

Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui,

2011-11-08,  Nr. 4-172

2011 m. lapkričio 9 d. Socialinių reikalų ir darbo komitete bus savrstomas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3751 (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektu siūloma pratęsti Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimą iki 2012 m. gruodžio 31 d. valstybinių pensijų ir kompensacinių išmokų (teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams) gavėjų atžvilgiu.
Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas. Kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra paminėjęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 18 d., 2000 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo 23 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Ir nors šis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reglamentavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu, tačiau, kaip pažymi Konstitucinis Teismas, konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai).
Mūsų profesinės sąjungos nuomone, siūlymas pratęsti Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimą tik valstybinių pensijų ir kompensacinių išmokų (teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams) gavėjų atžvilgiu pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą, nes tarp senatvės pensijų gavėjų ir valstybinių pensijų gavėjų socialinių grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi yra įtvirtintas mokėtinų valstybinių pareigūnų pensijų dydžio sumažinimas, taikant atitinkamą koeficientą. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi įstatymų leidėjas mokamą valstybinės pareigūno pensijos dydį susiejo su tam tikrų pajamų turėjimu ir įtvirtino Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu jau sumažintos valstybinės pareigūno pensijos sumažinimą antrą kartą. Tai reiškia, jog priėmus Įstatymo projektą, valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nebus perskaičiuojamos (bus atstatytos), o valstybinės pensijos ir toliau bus perskaičiuojamos, nepriklausomai nuo to, ar abiejų minėtų išmokų gavėjai turi draudžiamųjų pajamų, ar ne.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog atsižvelgiant į tai, kad valstybinės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto, vienas jų gali gauti ir darbingo amžiaus asmenys (pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, kompensacinės išmokos), tai pat, jog šios išmokos dažniausiai yra papildomos, mokamos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis, būtų tikslinga vieneriems metams pratęsti Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimą šių išmokų atžvilgiu.
Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2010 m. sausio 1 d. buvo 10682 vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai, iš jų 2702 (vos ketvirtis) dirbo. 2010 m. birželio 30 d. buvo 11000 pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai, iš jų 2640 (mažiau nei ketvirtis) dirbo. 2011 m. spalio 1 d. buvo 12050 vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų, iš jų 2682 (vos daugiau nei penktadalis) dirbo. Nekvestionuotina, jog dalis valstybinės pareigūnų pensijos gavėjų būtent dėl Laikinojo įstatymo priėmimo paliko darbą, siekiant išvengti dvigubo pensijos sumažinimo.
Pažymėtina, jog Vidaus tarnybos statutas (patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538; Žin., 2003, Nr. 42-1927) nustato pareigūnų vidaus tarnybos trukmę. Remiantis Statuto 54 straipsniu, pareigūnai gali tarnauti: pirminės grandies – kol sukaks 50 metų, vidurinės grandies – kol sukaks 55 metai, aukštesniosios grandies – kol sukaks 60 metų, aukščiausios grandies – kol sukaks 65 metus. Pasiekę įstatymu nustatytą amžiaus cenzą pareigūnai yra atleidžiami iš tarnybos nepriklausomai nuo jų valios ar pasiryžimo tęsti tarnybą. Tik labai retais atvejais Vidaus reikalų ministras pratęsia tarnybos laiką iki penkerių metų. Minėtu pagrindu iš tarnybos atleisti pareigūnai turi teisę gauti tik valstybinę pareigūnų pensiją, nes tuo metu dar nėra sukakę teisės aktais nustatyto amžiaus, kai įgyjama teisė gauti senatvės pensiją.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, prašome Jūsų nepritarti Įstatymo projekto nuostatoms, kurios prieštarauja konstituciniams principams, diskriminuoja bei priešina atskiras socialines grupes, pažeidžia jokių papildomų pajamų negaunančių ir senatvės pensinio amžiaus nesukakusių valstybinių pareigūnų pensijų gavėjų teises ir teisėtus lūkesčius.


Pirmininkė                         Loreta Soščekienė